Exhibits

Linų auginimo tradicijos Lietuvoje siekia kelis tūkstantmečius. Linai lietuvius rengė, maitino, gydė bei telkė bendram darbui. Pristatome Žemaičių muziejaus „Alkos“ Liaudie meno rinkinyje saugomas tautodailininkės Julijos Vilkaitės-Markienės (1897–1968) nedegto molio skulptūrėles iš ciklo „Linų apdorojimas“. Savita skulptūrėlių sukūrimo technologija: jos lipdytos iš molio ant metalinio karkaso. Unikalūs tautodailininkės kūriniai atspindi kaimo žmonių pasaulėjautą, papročius ir buitį. Kiekviena figūrėlė „aprengta“ skirtingais, tam laikotarpiui būdingais, rūbais. Septynias skulptūrėles iš 21-os skulptūrėlės ciklo „Linų apdorojimas“ 1939-ais metais, jų autorei gyvenant Palangoje, nupirko ir muziejui padovanojo tuometis Telšių apskrities viršininkas, „Alka“ draugijos valdybos narys, vienas iš muziejaus „Alka“ steigėjų – Eugenijus Šalkauskas.

„Alka – tu kaip amžinybės lentyna, vieta nemirtingumui…“. Tokius žodžius muziejui skyrė Žemaičių Kalvarijoje gyvenęs kraštotyrininkas Konstantinas Bružas, viename iš darbuotojams rašytų laiškų. Muziejaus saugyklose saugoma daugelio Žemaitijos šviesuolių atmintis….

Telšių fotografijos istorijoje žymią vietą užima žydų tautybės fotografai. 1860 m. pirmąją foto ateljė mieste įregistravo vietinis žydas laikrodininkas Chaimas Arensonas. Archyviniuose šaltinuose minimi Telšiuose turėję savo paviljonus fotografai Leiba Mejeris Lebenšteinas, Faivušas Liuckas, Chaimas Arensonas, Joselis Kaplanas. Nuo XX a. 3-jo dešimtmečio aktyviai reiškėsi jauni fotografai Volfas Šabselbanas, Fišelis Boruchovičius, Heršė Leibovičius. Jie sėkmingai konkuravo su lietuviais, kadangi buvo puikūs savo amato žinovai. Vieno žymiausių Telšių fotografų – Chaimo Kaplanskio įkurtoji ateljė veikė daugiau nei pusę amžiaus, vien šiai šeimai priklausė 47 metus (1894-1940). Net trys Kaplanskio vaikai tapo profesionaliais fotografais.