Exhibits

Virtualioje parodoje „Nepriklausomybės ženklai“, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, apžvelgiami kai kurie pagrindiniai tarpukario Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo ir gyvenimo akcentai. Kiekvieną joje esantį eksponatą galime įvardinti kaip simbolinį Lietuvos valstybės ženklą. Vieni jų mena dar tik būsimą Vasario 16-osios akto signatarą Stanislovą Narutavičių, sudėtingą kelią iki Nepriklausomybės akto ir valstybės pripažinimo, kiti žymi Nepriklausomybės kovas bei paramą, įvertinimą jų dalyviams, įamžintus trečiuosiuose drąsiai galime vadinti tikrais atkurtos tarpukario Lietuvos valstybės simboliais: pirmasis valstybės prezidentas, Lietuvos respublikos pasas, Steigiamasis Seimas, nacionalinė valiuta – litas. Pasirodo net mažu atviruku apie atkurtą valstybę galima pasakyti labai daug – jame sutelpa pagrindiniai simboliai: valstybės ir istorinė vėliavos, herbas, keletas himno eilučių. Prisimename išskirtines asmenybes, nuveiktus darbus ir įvykius, rizikingą Klaipėdos sukilimą, iš istorinės perspektyvos žvelgiant labai dviprasmišką taip ilgai trokšto Vilniaus atgavimą… Paroda užbaigiama Lietuvos valstybės atkūrimo minėjimų (daugiausia pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio) vaizdais bei kitais eksponatais.

Šventinę nuotaiką kuria ne tik įžiebtos eglutės, bet ir meilę bei pagarbą spinduluojantys įrašai atviruke, kuris nuo pat savo atsiradimo buvo ir tebėra bendravimo priemonė. Parodoje eksponuojami 1902-1951 metais leisti atvirukai. Didelė dalis jų gauta iš kraštotyrininko Konstantino Bružo (1912-2005), gyvenusio Plungės raj., Žemaičių Kalvarijoje. Ši senųjų atvirukų kolekcija surinkta iš Žemaičių Kalvarijos gyventojų apie 1950-1970 m.

2017 m. kovo 1 d. minime žymaus telšiškio Prano Genio 115-ąsias gimimo metines. Trumpą jo gyvenimo kelią žymi šios datos: gimė 1902 m. kovo 1 d. Kalnėnų kaime netoli Telšių bajorų šeimoje. 1924 m. baigęs Telšių gimnaziją, dirbo mokytoju Mažeikiuose ir Ukmergėje, studijavo Kauno universiteto humanitarinių mokslų fakultete, bet pablogėjus sveikatai, grįžo į tėviškę. 1929 m. išleido pirmąją poezijos rinktinę, 1931 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Senovės Mėgėjų draugiją „Alka“, o 1932 m. vasario 16 d. – ir „Alkos“ muziejų. Išrinktas muziejaus direktoriumi, 1936-1938 m. rūpinosi muziejaus pastato statyba, 1940 m. gelbėjo sovietų nacionalizuotas dvarų vertybes. 1945 m., neįtikęs okupantų valdžiai, atleistas iš „Alkos“ muziejaus direktoriaus pareigų, bandė kurti muziejų Plungėje, 1951 m. sovietų valdžios areštuotas, 1952 m. mirė Macikų lageryje.
Be poilsio dirbdamas Žemaitijos ir visos Lietuvos visuomenės naudai, Pranas Genys netausojo savęs. Gelbėdamas kultūros vertybes nuo sunaikinimo, jis pats buvo sovietų okupantų sunaikintas.
Trumpos biografijos, prasmingo gyvenimo ir tragiško likimo žmogui skirta ši virtuali paroda.

Rokiškio krašto muziejaus rinkiniuose sukaupta per 9300 įvairių spaudinių, jų tarpe daug atvirukų. Nemaža jų dalis yra ir šv. Velykų tematika, išleisti daugiausia iki 1940 metų.
Paprotys įvairiomis progomis siųsti atvirukus su sveikinimais pirmiausia paplito tarp miestų gyventojų. Tačiau prieškario Lietuvoje į miestus iš kaimų kėlėsi vadinamoji „pirmoji karta nuo žagrės“. Tad pamažu atvirukus pamėgo ir kaimo gyventojai. Namiškiai juos siųsdavo kariuomenėje tarnaujantiems sūnums, broliams, mergelės – sužadėtiniams.

Šioje virtualioje parodoje pateikiami 2015 m. iš vieno asmens – Jono Masiulio – Rokiškio krašto muziejui dovanoto albumo atrinkti kalėdiniai ir naujametiniai atvirukai. Tai tik maža dalis muziejuje saugomų atvirukų. Peržvelgus 1921–1931 m. siųstus atvirukus galbūt ir Jums kils noras ranka užrašyti šventinį sveikinimą ir taip pradžiuginti savo brangius žmones.