Parodos anotacija

Verpimo ir audimo įrankių rinkinys, esantis Rokiškio krašto muziejuje, pradėtas kaupti dar prieš muziejaus įkūrimą. Rokiškio gimnazijos mokytojas Petras Bliūdžius (1901–1942) su kitais istorijos mylėtojais jau XX a. 3 dešimtmetyje rinko senienas patys ir skatino tai daryti mokinius. 1933 m. įkurtas Rokiškio kraštotyros muziejus, kaip rašo direktorė Nijolė Šniokienė leidinio „Septyni dešimtmečiai 1933–2003“ straipsnyje „Su darbo ir kūrybos ženklu“, turėjo „…gausią drožinėtų verpsčių kolekciją“. Karo ir pokario metais muziejaus eksponatai buvo blaškomi iš vienos vietos į kitą, nemažai jų dingo; kai kurie eksponatai liko be metrikų. Šis rinkinys žymiai pasipildė vykstant melioracijos darbams. Muziejininkai važinėjo po kaimus ir rinko eksponatus, kuriems grėsė sunaikinimas. Verpsčių radimo vietos ne tik Rokiškio apylinkės, bet ir Anykščių r. Svėdasų valsčiaus, tuo metu priklausiusio Rokiškio apskričiai, kaimai. Daugiausiai tarp įvairių verpimo ir audimo įrankių yra sukaupta verpsčių ir prieverpsčių – per 50 vnt., iš jų 43 ornamentuotos. Ant dešimties verpsčių išraižyta datos, seniausia – 1801 m., vėlyviausia 1881 metų. Ant vienos įrėžtos dvi datos – 1812 ir 1822 m., ji skirta Onai K.

Verpstė – tai drožinys, kurį vaikinas dovanodavo patinkančiai merginai su užuomina į piršlybas ir vestuves. Štai kodėl stengdavosi labai dailiai išmarginti, parodant rankos tvirtumą ir širdies šilumą. Iš visų Lietuvos etnografinių regionų Aukštaitijoje ilgiausiai, iki XX a. pradžios, išliko tradicinis verpimas pirštais, naudojant verpstę ir verpstuką. Tai tiesioginis sąlytis su akmens amžiaus technologija. Verpstė yra tapusi lietuviškosios taikomosios dailės pavyzdžiu, o mažesnė prieverpstė – ir lietuvybės simboliu. Taip yra dėl Pasaulio modelio bruožų, labai aiškiai išreikštų verpsčių bei prieverpsčių dekore. Žinoma, patys meistrai, padarę tas verpstes, kurias šiandien matome muziejų rinkiniuose, jau nebegalėtų paaiškinti raižinių prasmės. Tik tradicijos jėga vertė juos kartoti senuosius archetipinius ženklus ir ornamentus. Būtent verpstėse pilniausiai išreikštas mitologinis supančio pasaulio struktūros suvokimas. Tame modelyje išsakyti ir norai, troškimai, viltys – kokiame pasaulyje būtų gera gyventi. Tai laiškai iš tautos praeities, kuriuos dar reikia išmokti perskaityti… (Dr. Libertas Klimka).

Parodą parengė direktoriaus pavaduotoja Marijona Mieliauskienė, virtualioje erdvėje įgyvendino muziejininkė-skaitmenintoja Jolita Jurevičienė. Fotografijos Liudo Masio.