Muziejuje sukauptas nemažas liturginės ir buitinės-dekoratyvinės tekstilės rinkinys, kurio fragmentus-miniatiūras pristatome šioje parodoje. Liturginės tekstilės forma ir puošyba siejasi su ypatinga, įvairiai interpretuojama simbolika, liturginiai elementai persipina su stilizuotais liaudiškais motyvais. Tekstilė puošta šventųjų atvaizdais, Eucharistiją simbolizuojančiais motyvais, abreviatūromis, hierogramomis. Siuviniuose vyrauja augaliniai motyvai. Dažniausiai siuvinėjamos gėlės-lelijos, rožės, našlaitės, ramunės, kviečių varpos, vynuogių kekės. Siuvinėjimo būdai nėra labai sudėtingi ir įmantrūs, bet labai išraiškingi. Iki XIX a. specialiai liturginiams rūbams skirtų audinių nebuvo. Liturginiai apdarai buvo siūdinami iš Europos ir Lietuvos manufaktūrose išaustų pasaulietiniams rūbams skirtų audinių: šilko, aksomo, brokato, damasto, plonos vilnos ir gelumbės. Vėliau pramoniniu būdu pradėta gaminti audinius, puoštus eucharistinių (kviečių varpų, vynuogių kekių), kitų simbolinę reikšmę turinčių augalų (rožių, lelijų), stilizuotų ornamentų su įkomponuotais kryželiais ir kitokiais motyvais.
Liturginės tekstilės rinkinyje XVIII-XX a. liturginiai rūbai: arnotai, dalmatikos, kapos, stulos, manipulai, albos bei apeiginė tekstilė: veliumai, palės, bursos, bažnytiniai apdangalai ir patiesalai, procesijų vėliavos ir kt. Didžioji jų dalis pagaminta 19 a. Liturginė tekstilė deponuota iš Telšių vyskupijos parapijų bažnyčių. Nuosavybės teise saugoma liturgijoje nebenaudojama Pašilės parapijos bažnyčios tekstilė. Dalis įsigyta už valstybės skirtą projektinę–finansinę paramą ar iš muziejaus lankytojų surinktas lėšas. Rinkinyje išskirtinas 18 a. pab. arnotas (nežinomas autorius ir dirbtuvė), kurio nugarinė dalis tiesi, be kolonos, puošta kimštine Taure su Ostija, nežinomo autoriaus ir dirbtuvės 1869 m. pasiūta juodos liturginės spalvos kapa, gausiai dekoruota metalo siūlais, žvyneliais bei stiklo karoliukais siuvinėtomis gėlėmis. Įdomios XIX a. II p. tinklinės procesijų vėliavos, siuvinėtos vilnoniais ir šilkiniais siūlais. Muziejuje saugoma ir vyskupo kankinio Vincento Borisevičiaus balto lino alba, kurios pakraščius siuvinėjo ir apnėrė vyskupo sesuo Marytė Borisevičiūtė.
XX a. buitinė – dekoratyvinė tekstilė tai pavienių asmenų perduotos lovatiesės, kilimėliai, staltiesės, rankšluosčiai, pagalvėlės, užvalkalai, juostos, servetėlės bei nėriniai kamžoms, altorių užtiesalams dekoruoti. Išskirtini politinės kalinės Vandos Matutytės-Jankauskienės rankdarbiai: 1954 m. Klaipėdos kalėjime šilko skiautės servetėlė apmegzta panaudojant žuvies ašaką, kitos servetėlės pakraščiai apmegzti adata. Įspūdingas XX a. 6 deš. rankomis siuvinėtas kilimas (siuvinėjo Zofija Venskaitė iš Telšių). Rankdarbio centre išsiuvinėti persipynę kryžius, inkaras ir liepsnojanti širdis (Tikėjimas, Viltis ir Meilė). Juos supa įvairiaspalvis stilizuotų rožių vainikas. Rinkinyje yra XX a. 4–6 deš. nežinomo autoriaus (manoma, kad emigrantų lietuvių iš Bostono) nuaustas kilimas „Vytis Lietuva“. Pagrindinis akcentas – Vytis herbiniame XIX a. pr. formos skyde. Skydo viršuje ir apačioje įkomponuoti užrašai „Vytis“ ir „Lietuva“. Kampuose – tautos simboliai: Vyčio kryžius, Gedimino pilis, Geležinis vilkas bei Gedimino stulpai apskritimuose. Kilimo pakraščiai, skydas ir apskritimai su tautiniais simboliais, įrėminti juostomis. Įdomus ir iš tekstilinės juostelės makramė technika XX a. II p. padarytas rožančius.
Parodą parengė vyr. muziejininkė Alma Būdvytienė, fotografijų autorius – vedėjas Antanas Ivinskis.