Parodos anotacija

Monika Bičiūnienė priklauso pirmiesiems plačiau pripažintiems Lietuvos dailės primityviojo meno atstovams. Ji išsiskiria iš kitų, nes sukūrė nepaprastai gyvą ir spalvingą kaimo vaizdą. Tapytoja ryškiomis spalvomis piešia kaimo tradicijas ir papročius, kasdieninio gyvenimo vaizdus. Darbai žavi gyva gamta, jie kupini subtilaus humoro ir gyvenimo džiaugsmo. Pasakodama apie jai gerai pažįstamą kaimą, jo žmones, gėles ir gyvulėlius, žmogaus rankų šilumą išsaugojusį daiktų pasaulį, M. Bičiūnienė, atrodo, matė jį tarsi žemės rojų.

M. Bičiūnienė gimė Baublių kaime, Rokiškio apskrityje, žvejo ir audėjos šeimoje. Ištekėjusi už kaimo siuvėjo, padėdavo vyrui siūti drabužius, o gimus sūnui – būsimam tapytojui Rimui Zigmui Bičiūnui – persikėlė gyventi į Pandėlį, kur padaugėjo šeimos rūpesčių ir žemės ūkio darbų. Sūnui įstojus į M. K. Čiurlionio menų mokyklą M. Bičiūnienė pamatė kaip jis piešia, nutarė ir pati tapyti paslapčia. Taip prasidėjo Monikos meninis gyvenimas, kuris ypač suaktyvėjo 1969 m. sulaukus pensinio amžiaus ir apsigyvenus Vilniuje, kur atsirado galimybė lankyti parodas ir muziejus. Jau po metų jos paveikslai pasidarė spalvingi, dekoratyvūs, sudėtingesnių kompozicijų.

M. Bičiūnienė nugyveno ilgą ir laimingą gyvenimą. Surengė arti 30 personalinių kūrybos parodų ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje: Indijoje, Suomijoje. Jos kūriniai pelnė pripažinimą, eksponuoti lietuvių liaudies meno parodose kitose šalyse (Anglijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Rusijoje). M. Bičiūnienė buvo apdovanota Pauliaus Galaunės premija. Tapytoja paliko didžiulį savo kūrinių palikimą. Rokiškio krašto muziejuje saugoma 118 autorės paveikslų kolekcija. 2000 m. M. Bičiūnienei suteiktas Rokiškio krašto garbės pilietės vardas.

Dailininkės kūriniai reprodukuoti „Pasaulio naiviojo meno enciklopedijoje“, išleistoje Belgrade (1985). Savo kūrybos dvasia ji išliko ištikima gimtajam Rokiškio kraštui – jo gamtai, padavimams, pasakoms, dainoms, kaimo buities ir papročių vaizdams. Jau šiandien pagal jos paveikslus galima studijuoti mūsų šiaurės etnografinio sodžiaus kultūrą.