Parodos anotacija

Iki XIX amžiaus moteris nebuvo pripažįstama pilnaverte visuomenės dalimi. Jau nuo XVII amžiaus vyravo požiūris, jog moteris yra silpnesnės prigimties, todėl nusipelno nuolatinės protingo vyro kontrolės. Dailiosios lyties atstovės neturėjo pilietinių, politinių bei nuosavybės teisių arba jos buvo labai ribotos. Vienintelė visuotinai pripažinta institucija, kurioje moterys galėjo dalyvauti – bažnyčia. Tačiau tokia nuolaida – tik išimtis, patvirtinanti moters socialinę diskriminaciją. XIX amžiaus pirmojoje pusėje prasidėję visuomeniniai ir politiniai judėjimai pakeitė moters poziciją visuomenėje. Visuomenei priimtiną ir įprastą moters padėtį šeimoje bei visuomeninėje veikloje beveik tris XIX amžiaus ketvirčius vienareikšmiškai apibrėžė tradicija. Šimtus metų moteris buvo regima tik šeimoje ir per šeimą – kaip žmona, motina, šeimininkė. Iki didžiojo moterų socialinės padėties kaitos lūžio prieita pamažu, daugiausiai įsiliejimu į visuomenei reikšmingas veiklas, siejamas su tautiškumu, tautinės kultūros išsaugojimu.

Moters vaizdas meno kūriniuose atspindi tuometinį požiūrį į moterį, jos vaidmenį visuomenėje. Tapyboje, XIX – XX a. pradžios kūriniuose, moterį regime kaip paklusnią, nuolankią ir ramią namų šeimininkę. Nors XIX a. II pusėje susiformavęs sufražisčių (moterų judėjimo, reikalaujančio suteikti moterims rinkimų teisę, dalyvės, kovotojos už moterų teisę balsuoti) judėjimas paskatino domėjimąsi moters vieta ir vaidmeniu istorijos procesuose, ilgai pagrindinis dėmesys buvo telkiamas tik į atskiras asmenybes: valdoves, valdovų numylėtas moteris ir kultūros veikėjas, kurios dominavo XIX amžiaus klasicistinio stiliaus kūriniuose. Tuometiniame mene siektinas tobulumas ir absoliutus grožis, daugiausia moterys vaizduotos portretuose. Nors prasidėję judėjimai paveikė moters socialinę padėtį, XIX – XX amžiaus I pusės tapyboje moters atvaizdas vis dar skleidė nuolankumo ir ramybės jauseną.

Vilniaus Universiteto studentės, šiai parodai atrinkdamos nurodyto laikotarpio eksponatus siekė pateikti moters atvaizdą tapyboje. Parodoje pateikiami XIX – XX amžiaus I pusės dailininkų – kūrėjų Vlado Eidukevičiaus (1-4, 8, 11, 16, 18, 24, 32 nuotr.), Prano Domšaičio (9-10 nuotr.) , Boleslovo Mykolo Rusecko (26, 31 nuotr.) bei kitų darbai iš Lietuvos dailės muziejaus kolekcijų.