Paroda „Spalvingas dailininko Adomo Galdiko (1893–1969) kūrinių lobynas“, skirta A. Galdiko 125-osioms gimimo metinėms paminėti.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga prisimenamos iškilios asmenybės, tarp kurių ir išeivijos menininkai, garsinę Lietuvos vardą visame pasaulyje. Vienas žymiausių, novatoriškiausių XX amžiaus pirmosios pusės lietuvių profesionalių dailininkų – tapytojas, grafikas, scenografas Adomas Galdikas (1893–1969), kurio 125-osios gimimo metinės sutampa su atkurtos Lietuvos gimtadieniu. Dailininkas priskiriamas nepriklausomybės idealų subrandintai menininkų kartai, branginusiai savo tautos istoriją, puoselėjusiai atsikuriančios valstybės kultūrą, dailės istorikų apibūdinamas kaip nepailstantis naujų išraiškos kelių ieškotojas, siekęs pažinti naujų meno stilistinių srovių priemones ir galimybes. Gimė 1893 m. spalio 18 d. Giršinų kaime (Skuodo r.). 1917 m. baigė A. Štiglico techninio piešimo mokyklą Sankt Peterburge. 1918 m. grįžęs į Lietuvą, dirbo Kaune – „Saulės“ mokytojų seminarijoje ir gimnazijoje, vėliau – Kauno meno mokykloje bei Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Išgarsėjo kaip puikus pedagogas, išugdęs daugybę talentų. Tobulinosi Vokietijoje, Švedijoje, Italijoje, Prancūzijoje. 1944 m. išvyko iš Lietuvos, gyveno Vokietijoje, dėstė Freiburgo dailės ir amatų mokykloje. 1947 m. persikėlė į Paryžių, 1952 m. apsigyveno Niujorke. Nuo 1920 m. aktyviai dalyvavo dailės parodose, rengiamose Lietuvoje ir užsienyje – Paryžiuje, Amsterdame, Freiburge, Baden Badene, Frankfurte, Niujorke, Baltimorėje, Klivlande, Čikagoje, Filadelfijoje, Bostone, Los Andžele ir kt. Paryžiaus pasaulinėje parodoje už tapybos triptiką „Lietuva“ apdovanotas Didžiuoju prizu, už V. Krėvės „Šarūno“ spektaklio dekoracijas – aukso medaliu. Mirė 1969 m. gruodžio 7 d. Niujorke.
Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomi itin vertingi, gausūs A. Galdiko dailės kūrinių bei asmeninių daiktų rinkiniai, kurie iš JAV į Lietuvą buvo parvežti kultūros mecenatės Beatričės Kleizaitės–Vasaris pastangų dėka ir 2002 m. perduoti muziejui. Tai dailininko susirašinėjimo laiškai, asmens dokumentai, fotografijos, parodų afišos, bukletai, knygos, jo sukaupta suvenyrų kolekcija iš įvairių pasaulio šalių, baldai, kūrybinio darbo priemonės – molbertas, paletė, teptukai, mentelės, chalatas, skrybėlė bei kiti asmeniniai daiktai. Įspūdingiausia yra vaizduojamosios dailės kūrinių kolekcija, kurią sudaro XX a. 5-7 dešimtmetyje išeivijoje sukurti eskizai, piešiniai, etiudai, nutapyti paveikslai.
Dailininkas dar jaunystėje susidomėjo lietuvių tautodailės tradicijomis, rinko, studijavo ir piešė įvairius liaudies meno dirbinius, didžiulį įspūdį darė žemaitiški kryžiai, koplytėlės, spalvingas gimtosios Žemaitijos peizažas. Jis daug keliavo, buvo atviras naujovėms, kūryboje pasižymėjęs produktyvumu, išbandęs jėgas įvairiose dailės srityse, nuolat drąsiai eksperimentavęs ir ieškojęs individualaus kūrybinės saviraiškos stiliaus. Ankstyvieji kūriniai išsiskiria realistine, lyrine maniera, stilizacinėmis formomis, jaučiamas simbolizmo, impresionizmo poveikis. Vėliau išryškėja ekspresionizmo, art deco ir liaudies meno įtaka, atsiranda išlaisvėjusio potėpio veržlumas, spalvos polėkis, faktūriškumas. 5 deš. dailininkas daugiausiai dirbo peizažo srityje. Nuo 6 deš. jo darbuose įsivyrauja abstrakcijos, išsiskiriančios aiškia kompozicija, ryškiu koloritu bei apibendrintomis, ekspresyviomis formomis.
2018 metais vykdomo projekto „Spalvingas dailininko Adomo Galdiko kūrinių lobynas“, skirto 125-osioms gimimo metinėms paminėti, tikslas – supažindinanti visuomenę su žymaus menininko, garsinusio Lietuvos vardą visame pasaulyje, kūrybiniu palikimu, saugomu Žemaičių muziejuje „Alka“.
Parodoje pristatomi 5-7 deš. kūriniai, kurių daugumą sudaro peizažai ir abstrakčios kompozicijos. Gamta dailininkui buvo didžiausias įkvėpimo šaltinis, peizažas – svarbiausias kūrybos žanras. Unikaliuose piešiniuose, eskizuose užfiksuoti Lietuvos gamtovaizdžiai, kalvotosios Žemaitijos vietovės su senomis kapinaitėmis, sodybomis, besimeldžiančia moterimi, atskleidžiantys meilę, ilgesį savo gimtajam kraštui. Nutapyti tėviškės vaizdai, suabstraktinti peizažai gaivališkai perteikia gamtos grožį bei asmeninę kūrėjo emociją. Abstrakčios kompozicijos žavi ne tik savita spalvine koloristika, unikaliomis plastinės kalbos subtilybėmis, bet ir išreiškia tapytojo dvasinę būseną, mintis, parodo nepaprastai aukštą meninį lygį.
Parodą papildo A. Galdiko portretinė fotografija, užsienio pasas, jam rašytas išeivijos visuomenės veikėjos Alės Rūtos laiškas bei dailininko parodų bukletai.

Organizatorius: Žemaičių muziejus „Alka“
Projektą finansavo: Lietuvos kultūros taryba
Projektą parėmė: AB „Žemaitijos pienas “, IĮ „Getija “, UAB „Fotoromas“, UAB „Spaudos lankas“
Projekto partneriai: Žemaičių dailės muziejus, Kretingos muziejus, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus

 

Parodą parengė projekto vadovė, Ikonografijos poskyrio vyr. muziejininkė Daiva Lukšienė
Bendradarbiavo Istorijos skyriaus vedėjas Raimondas Petrikas
Įgyvendino virtualioje erdvėje muziejininkė–skaitmenintoja Loreta Norvaišienė