Parodos anotacija

Rokiškio krašto muziejus – pirmasis muziejus Lietuvoje, įsikūręs dvare. Tai įvyko 1940 m. vasarą, iš Rokiškio pasitraukus grafams Pšezdzieckiams. Audringi to laikotarpio įvykiai privertė muziejininkus ne kartą palikti dvarą ir tik nuo 1952 m. čia įsikūrė nuolatinai.

Vertybės, sukauptos grafų ir buvusios dvare, nukentėjo per nacionalizaciją karo ir pokario metais. Tačiau muziejininkai sugebėjo nemenką jų dalį išsaugoti ir surinkti tai, kas buvo išblaškyta. Muziejaus rinkiniuose saugoma per 17000 fotografijų ir negatyvų, iš jų beveik 2000 – iš Rokiškio dvaro. Jos apima laikotarpį nuo XIX a. pab. iki 1940 m. Tai fotoateljė meistrų daryti Pšezdzieckių šeimos narių – Jono Pšezdzieckio, jo gražiosios žmonos kunigaikštytės Hermancijos Sapiegaitės, jų vaikų, giminaičių – atvaizdai. Jie daryti fotomeistrų įvairiuose miestuose: Varšuvoje, Vilniuje, Paryžiuje, Nicoje ir kt. Tačiau didžiąją fotografijų dalį sudaro pačių grafų fotografuotos.

Rokiškio krašto muziejuje saugoma 1801 m. pastatytų dvaro rūmų fotografija, daryta 1884 m. Jos autorius – grafas Aleksandras Šuazelis-Gufjė (1821– 1896), Sofijos Tyzenhauzaitės Šuazel-Gufjė (1790–1878) sūnus ir Ignoto Tyzenhauzo anūkas. 1905 m. rūmai buvo perstatyti, ši fotografija parodo jų vaizdą iki XX a. pradžios. Kitoje fotografijos pusėje yra įrašas: „Rakischki…(fot. stary Choiseul) rok. 1884?)“.

2016 m. vasarą Rokiškio krašto muziejus gavo skaitmeninį vaizdą labai retos fotografijos – Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios atvaizdą. Sprendžiant iš to, kokie statiniai prie bažnyčios stovi ir kokių dar nėra, galima daryti išvadą, kad fotografuota tarp 1877–1881 m. Greičiausiai tai gali būti 1877 m. gruodžio 4 d., kai vyko bažnyčios pašventinimas. Galbūt galima daryti prielaidą, kad ši fotografija yra Aleksandro Šuazelio-Gufjė. Tuo metu galimybę fotografuoti turėjo tik turtingas žmogus. Grafui Aleksandrui Šuazeliui-Gufjė turėjo rūpėti naujoji Rokiškio bažnyčia, kurią statė jo motinos giminaičiai – Reinoldas ir Marija Tyzenhauzai.

Fotografavimas buvo mėgstamas grafo Jono Pšezdzieckio (1877–1944) užsiėmimas. Muziejaus rinkiniuose yra saugoma XIX a. pab. datuojama fotografija, kurioje užfiksuotas keliautojų būrys kalnuotoje, miškingoje vietovėje. Iš įrašo kitoje fotografijos pusėje aiškėja, kad tai yra Vakarų Kroatijos miestas Abazija (Opatija). Kas yra fotografijos autorius, nežinoma, tačiau tame pačiame įraše pažymėta, kad asmuo fotografijoje su fotoaparatu – Jonas Pšezdzieckis.

Šį užsiėmimą mėgo ir grafo vaikai. Jų auklė Julija Kietytė (1882–1974) prisiminimuose rašė, kad „grafaitei Elžbietai (1913–1970) tėvas padovanojo fotoaparatą. Jį pavogė, vagis buvo sugautas. Elžbieta apsidžiaugė atgavusi fotoaparatą ir jam atleido“.

Kaip grafų fotografijos atsidūrė Rokiškio krašto muziejaus rinkiniuose? Didžioji jų dalis pateko pokario metais iš buvusio dvaro archyvo, tačiau tuo laiku domėtis, klausinėti apie grafus ir jų paliktas vertybes buvo pavojinga. Nemažai fotografijų gauta vėlesniais laikais iš dvare dirbusiųjų: vaikų auklės, virėjo šeimos ir jo palikuonių, sodininko vaikų ir kitų asmenų.

Grafų šeimos fotografijomis muziejaus rinkiniai papildomi iki šių dienų. 2012 m. muziejus gavo albumą su 234 grafų fotografijomis, apimančiomis 1931–1932 m. laikotarpį. Prie kai kurių fotografijų yra užrašai lenkų kalba.

Tokių albumų muziejaus rinkiniuose  dar yra 7. Vienas iš albumų (RKM-2829) – drobiniu viršeliu. Jo viršutiniame kampe įspaustos raidės – „J.P.“ – Jonas Pšezdzieckis, o apatiniame dešiniajame kampe – „No1“. Albume yra priklijuotos 33 fotografijos. Tai yra įvairių miestų, uostų, kaimo vietovių vaizdai. Gaila, kad nėra įrašų po fotografijomis. Galima manyti, kad visa tai fotografavo grafas Jonas Pšezdzieckis. Ant kitų albumų viršelių (RKM-2832, RKM-2835, RKM-2834, RKM-52365) yra ranka įrašyti metai. Tai 1930–1934 m. laikotarpis. Ant dviejų albumų (RKM-2830, RKM-2831) viršelių datų nėra, tačiau viduje prie kai kurių fotografijų pažymėti metai. Tai yra XX a. 3 dešimtmečio fotografijos.

Vartant fotografijas matyti, kad grafai fotoaparatus retai išleisdavo iš rankų. Susidaro įspūdis, kad buvo fotografuojama viskas: ir vaikai, ir jų žaidimai, ir svečiai, kasdienybės akimirkos ir šventės, išvykos arkliais ir mašinomis į kitus dvarus, medžioklė, teniso žaidimas, šunys, arkliai ir kiti gyvūnai. Fotografijose taip pat matyti, kaip atrodė dvaro išorė ir vidaus interjeras. Grafai fotoobjektyvą nukreipdavo ir į ūkio darbus, tvartus, kitus ūkinius pastatus.

Ypač įdomu, kad smulkiai buvo fiksuojamos kelionės į kaimyninius dvarus. Štai 1930 m. albume (RKM-2834) patalpintos kelionės į Baisogalą akimirkos: jojimas žirgais, sustojimai pakelės kaimuose, vaišės ant pievos, žaidimai ir atvykimas į svečius. Fotografijose įamžintus vaizdus palydi šmaikštūs komentarai, kurių dauguma buvo geriausiai suprantami įvykių dalyviams. Lieka apgailestauti, kad tik nedidelė dalis fotografijų turi paaiškinimus. Prie asmenų fotografijų užrašų nėra, todėl kai kurie asmenys lieka neatpažinti.

Marijona Mieliauskienė

Parodą virtualioje erdvėje įgyvendino muziejininkė-skaitmenintoja Jolita Jurevičienė