Parodos anotacija

Rankšluostinės lietuvio buityje paplito nuo XIX a. Tai ir baldas, ir dekoratyvinė, nesudėtingos konstrukcijos puošmena, kabinama ant galinės arba šoninės gyvenamosios patalpos sienos netoli stalo. Dažniausiai rankšluostinėje kabančio rankšluosčio šluostymuisi nenaudodavo.
Šoninės rankšluostinės lentelės prilaiko viduryje esantį volelį, kurį dengia priekyje prikalta lentelė, puošiama kiaurapjūviu, reljefiniu drožinėjimu, profiliuojama. Puošybai pasirenkami tiek nesudėtingi geometrinių formų, tiek stilizuotos augmenijos raštai. Dažnas puošybos elementas yra segmentinė žvaigždė. Pasitaiko, jog raštais puošiamos ir šoninės lentelės, tačiau dažniausiai čia sutinkamas kiaurapjūvis „S“ formos ornamentas. Atskirus motyvus liaudies meistrai droždavo skulptūriškai, raštus paryškindavo dažais. Kartais virš volelio būdavo įtaisoma lentynėlė arba spintelė įvairioms smulkmenoms, dažniausiai skutimosi reikmenims, arba lėkštėms susidėti.
Žemaičių muziejaus „Alka“ rankšluostinių kolekcijoje daugiau kaip šimtas eksponatų iš Telšių, Plungės, Skuodo, Akmenės, Mažeikių ir Kelmės rajonų. Eksponatų priėmimo dokumentuose užfiksuotos 53 rankšluostinių dirbėjų – Žemaitijos liaudies meistrų, amatininkų pavardės.
2015 m. Žemaičių muziejuje „Alka“ vykdant projektą, finansuojamą Lietuvos Kultūros tarybos lėšomis, „Skaitmenintas kultūros paveldas. Praeitis – ateičiai“, ypač daug dėmesio skirta Etnografinių regionų metams ir Žemaitiją atspindintiems paveldo objektams. Virtualią parodą „Rankšluostinės“ rengė muziejininkė – skaitmenintoja Loreta Norvaišienė ir Etninės kultūros skyriaus vedėja Vida Rimkuvienė.