Parodos anotacija

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kavalerijos istorijoje išskirtinę vietą užima husarai. Ši kavalerijos rūšis Lietuvoje atsirado dėl daugelio vidinių ir išorinių veiksnių, o laipsniškas jos persitvarkymo procesas, iš pradžių sutapęs su analogišku reiškiniu kai kuriose kitose Vidurio Europos valstybėse, unijinėje Lenkijos ir Lietuvos valstybėje pasuko kita kryptimi. Taip susiformavo  savita raitija.

Ši kavalerijos rūšis kai kuriais atvejais vadinama sparnuotaisiais husarais. Iš kitų kavaleristų jie išsiskirdavo gerai pastebimu ir efektingu karinės ekipuotės atributu – prie nugarų arba balnų pritvirtintais sparnais. Sparnuotųjų husarų nederėtų painioti su lengvaisiais husarais – lengvosios kavalerijos rūšimi, XVIII a. paplitusia daugelyje Europos valstybių kariuomenių. Pastarieji buvo beveik išimtinai vengrų sukurta formuotė, o sparnuotieji husarai tik kilo iš Vengrijos, tačiau galutinai susiformavo Lenkijoje ir Lietuvoje, Vakarų ir Rytų karybos elementams susimaišius su vietinės karybos tradicijomis ir pasiekimais.

XVI a. antrojoje pusėje husarai tapo ir ilgam išliko Lietuvos kavalerijos branduoliu. XVI–XVII a. jie kovėsi daugumoje karų, kuriuose dalyvavo LDK. Lenkijos-Lietuvos valstybės kavalerijoje husarai figūravo iki pat XVIII a. paskutiniojo ketvirčio karinių reformų, kurių metu buvo panaikinti.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugoma nemažai šios išskirtinės kavalerijos rūšies kovos atributų. Parodoje pristatomos husarų kovos būdo savitumus atsispindinčios  ginkluotės  ir šarvuotės detalės iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių.