Šiemet, vasario mėn. 28 d. sukanka 130 metų, kai gimė viena iškiliausių XX a. Lietuvos muzikinio gyvenimo asmenybių – vargonininkas, chorvedys, kompozitorius, pedagogas Albinas Jasenauskas. Gimęs 1886 m., Bergluvio k. Augustavo apskr. Lenkijoje, mirė 1973 m. kovo 23 d. Telšiuose.
Visas Albino Jasenausko gyvenimas susijęs su muzika: pirmaisiais jo muzikos mokytojais buvo tėvas ir vyresnysis brolis, vėliau – Veiverių mokytojų seminarija, kurioje buvo sustiprintas muzikos mokymas. Keletą metų Marijampolėje vargoninkavo, vadovavo chorams, ruošė dainų vakarus, statė lietuviškas operetes, vaidinimus. Varšuvos muzikos institute, remiamas žmonos Sabinos Petrauskaitės tėvų, mokėsi vargonininkavimo (pas prof. Mieczysław Surzyński) ir muzikos teorijos disciplinų. Besimokydamas mokytojavo bendrojo lavinimo mokyklose, dalyvavo kultūrinėje veikloje. Kaip gabus studentas, profesūros siunčiamas, be egzaminų gavo du diplomus: vargonininko ir dūdų orkestro vadovo. Dirbo Kijevo Šv. Aleksandro bažnyčios vargonininku, vadovavo kariuomenės simfoniniam orkestrui, savo suburtam chorui. I-ojo pasaulinio karo metu buvo mobilizuotas orkestro kapelmeisteriu.
Po karo vėl tęsė darbą Kijeve, tačiau bolševikų valdžios reikalavimai muzikui nebuvo priimtini. Įsivyravus įtampai, nuolatinėms kratoms, persekiojimams, kad apsaugotų šeimą, teko dažnai keisti gyvenamąsias vietas, imtis įvairių darbų: griežti smuiku simfoniniame orkestre, dėstyti dainavimą mokykloje, groti restoranuose ir begarsiame kine kartu su dukra Irena. Deja, išvengti kalėjimo nepavyko.
Brolio kun. Adomo Jasenausko pastangomis, 1933 m. Albinas buvo išleistas iš Maskvos kalėjimo, grįžo į Lietuvą. Ši žinia pasiekė Telšių vyskupą Justiną Staugaitį, palaiminusį Jasenauskų santuoką dar 1906 m., ir garsus vargonininkas atvyko dirbti į Telšius.
Pirmas maestro rūpestis buvo naujų vargonų Telšių katedroje pastatymas, trukęs trejus metus. Telšiuose Albinas Jasenauskas vadovavo chorams, rengė koncertus, dainų šventes. Už aktyvią veiklą 1939 m. buvo apdovanotas „Šaulių žvaigžde“. Artėjant frontui, galimiems trėmimams, vėl teko vargonininkauti Kuliuose, Viekšniuose, mokytojauti Mažeikiuose, muziką ir dainavimą dėstyti Naujosios Akmenės vidurinėje mokykloje, vadovauti moksleivių ir suaugusiųjų chorams, skudutininkams, solistams.
Nuo 1960 m. Albinas Jasenauskas vėl grįžo į Telšius. Čia vadovavo kultūros namų, Taikomosios dailės technikumo moksleivių, darbo veteranų mišriems chorams, vokaliniams ir instrumentiniams ansambliams, solistams. Buvo Akmenės ir Telšių rajoninių dainų švenčių ir festivalių organizatorius, vyr. dirigentas. Skelbė straipsnius spaudoje muzikinio gyvenimo temomis, kūrė dainas chorams, rūpinosi vaikų muzikiniu ugdymu. 1955 m. Albinui Jasenausui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.
Meilę muzikai paveldėjo ir maestro dukros Irena Jasenauskaitė–Dylevičienė ir Teresė Jasenauskaitė–Prižgintienė. Vaikaičiai, gyvenantys JAV, taip pat muzikai: Albinas Prižgintas – vargonų virtuozas, Viktoras Prižgintas – klarnetininkas.
„Gera muzika daro žmones geresniais. Tai dvasinis maistas“ – mėgo kartoti maestro, ir dosniai dalijo jį mūsų krašto žmonėms.