Parodos anotacija

Gobelenas – unikalus austas sieninis kilimas, dar vadinamas rankomis išaustu paveikslu. Terminas gobelenas pradėtas vartoti XVII a. pab. ir yra kilęs nuo Gobelenų (Gobelin) šeimos pavadinimo. Ši šeima Paryžiaus priemiestyje įkūrė dažyklas, jose buvo įsteigta manufaktūra, kuri nuo 1699 m. vertėsi vien tekstilės dirbinių gamyba. Yra keletas ta pačia technika audžiamų sieninių kilimų tipų, pavyzdžiui arasai, špaleriai. Tačiau dažnai jiems visiems apibūdinti naudojamas gobeleno apibūdinimas.

Šiaurės ir Vidurio Europos valdovai ir didikai gobelenus pamėgo XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje. Dažnai teigiama, kad gobelenai naudoti norint apšiltinti šaltas mūrines sienas, tačiau nuo pat pradžių svarbiausia buvo gobelenų reprezentacinė ir puošybinė funkcija. Ypač gobelenai išpopuliarėjo XV–XVI amžiuje. Tuo metu susiformavo stambūs gobelenų audimo centrai, kurių dauguma susikoncentravo Flandrijoje.

Gobelenus mėgo Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikščiai.

Žygimanto Augusto kolekciją sudarė keli šimtai gobelenų, išaustų Briuselio dirbtuvėse. Gobelenai būdavo audžiami pagal garsių dailininkų sukurtus kartonus. Dažniausiai buvo audžiamos audinių serijos, kurias sudarydavo 7–12 gobelenų. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose šiuo metu saugomi 25 gobelenai, sukurti XVI–XVII a. Kolekcijoje yra net trys seniausi gotikiniai audiniai bei įvairių tematikų renesansiniai bei barokiniai gobelenai. Šioje virtualioje parodoje pristatomi gobelenai iš Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai rinkinių.