Parodos anotacija

Jūrinių moliuskų mureksų šeimoje yra daugiau negu 90 genčių. Jos skiriasi savo išvaizda, gyvena skirtingose vietose įvairiose pasaulio dalyse. Juos vienija viena savybė – plėšrumas. Jie minta kitais moliuskais, jūrinėmis kirmėlėmis, vėžiagyviais bei įvairiais kritusiais smulkiais gyvūnais.

Mureksai paplitę Pasaulinio Vandenyno šiltojoje ir tropinėje zonose, kur vandens temperatūra žiemą nenukrenta žemiau 10–12°C, o vasarą – ne aukštesnė, kaip 25–28°C. Gyvena koraliniuose rifuose, ant povandeninių uolų, akmenuoto ir smėlėto dugno, net ant klampaus  dumblo. Ant jo sugeba išsilaikyti dėl savo labai lengvos ir plačiai išsišakojusios kriauklės. Dažniausiai mureksai aukas užpuola naktį, iš pasalų, tačiau dalis jų medžioja ir dieną. Pvz., užšliaužia ant sėslaus dvigeldžio moliusko, kol tas iš baimės būna užsivėręs, pragręžia jo geldutę, įleidžia virškinimo sulčių ir tada viską iščiulpia.

Mureksus žmonės žino dar nuo Antikos laikų. Pietinėje Viduržiemio jūros pakrantėje iš jų gamindavo garsiuosius purpuro dažus. Šie dažai buvo itin brangūs, juos nusipirkti galėdavo tik labai turtingi ir pasiturintys žmonės. Senovės finikiečiai ir hebrajai Hexaplex trunculus moliusko liaukas naudojo violetinės, indigo ir purpuro spalvos gamybai. Norint pagaminti 1 gramą dažų reikia net 12 tūkstančių moliuskų. Manoma, kad būtent mureksus žmones pirmuosius pradėjo auginti dirbtiniu būdu.

Dėl savo grožio ir neįprastos kriauklės formos mureksai minimi ir antikinėse legendose. Pvz., meilės deivė Venera kaip ginklą prieš vyrus naudojo Murex pecten šukas, kurias įsegdavo jiems į plaukus. Taip pasklisdavo jos kerai ir vyrai netekdavo proto.

Dabartiniu metu mureksai yra labai vertinami kolekcionierių. Jais prekiaujama ir keičiamasi specialiuose aukcionuose, kurie vyksta Belgijoje, Olandijoje, JAV. Mureksai turi didelę paklausą ir bižuterijos pramonėje – auskarų, pakabukų, vėrinių, įvairių papuošalų gamyboje.