Parodos anotacija

Šiuolaikinės technologijos keičia žmonių bendravimą – užuot ranka parašius laišką, galima išsiųsti elektroninį, vietoj paplepėjimo prie kavos puodelio galima pasirinkti pašnekesį telefonu. Tiesioginio bendravimo, į kurį reikėtų investuoti emocijų, rūpesčio, šilumos vis mažėja. Kodėl to malonaus bendravimo vėl negrąžinus – tereikia pradėti nuo mažų dalykų. Pavyzdžiui, išrinkti mielą atviruką ir ranka užrašyti palinkėjimą ar net trumpą laišką – seniai lankytiems giminaičiams, primirštiems draugams, per gyvenimą sutiktiems geriems žmonėms.

Lietuvoje atvirukai populiariausi buvo XX a. panaikinus Rusijos caro draudimą rašyti lietuviškai. Tada prasidėjusi atvirukų karštinė tęsėsi iki Pirmojo pasaulinio karo. Lietuviškuose atvirukuose būdavo įprasta vaizduoti gamtos peizažą, bažnyčias, šventuosius. Tačiau visoje Europoje XX a. pradžioje šalia populiariausių atvirukų su apsnigtos gamtos vaizdais atsirado Kalėdų senis. Pasakų personažą šv. Kalėdų atvirukams panaudoti sugalvojo verslininkai. Iš pradžių tokie atvirukai buvo skirti tik šv. Kalėdoms. Tačiau verslininkai netrukus sugalvojo, kaip iš žiemos švenčių pasipelnyti dar labiau. Taigi, norėdami, kad atvirukus žmonės pirktų ne tik prieš šv. Kalėdas, verslininkai ant atvirukų pradėjo rašyti trumpą sveikinimą – „Su Naujaisiais metais“.

O tradicija sveikinti artimuosius su nauja pradžia atsirado dar prieš Kristų: trumpais rašytiniais naujametiniais sveikinimais keistis mėgo senovės kinai bei egiptiečiai.

Šioje virtualioje parodoje pateikiami 2015 m. iš vieno asmens – Jono Masiulio – Rokiškio krašto muziejui dovanoto albumo atrinkti kalėdiniai ir naujametiniai atvirukai. Tai tik maža dalis muziejuje saugomų atvirukų. Peržvelgus 1921–1931 m. siųstus atvirukus galbūt ir Jums kils noras ranka užrašyti šventinį sveikinimą ir taip pradžiuginti  savo brangius žmones.

Parodą parengė muziejininkė-skaitmenintoja Jolita Jurevičienė.