Parodos aktualumas. Ši paroda lankytojams atvers monetose užfiksuotų heraldinių ženklų bei pačių monetų kaldinimo technologijos subtilybes, mažai žinomas plačiajai auditorijai.
Parodos tikslas. Supažindinti vartotojus su LDK monetomis, jų atsiradimo istorija, pagaminimo metais, vieta ir autoriumi.
Parodos naratyvas. Pirmųjų lietuviškų monetų kaldinimo pradžia susijusi su XIV a. pab. vykusiais svarbiais politiniais įvykiais Lietuvoje, kurie lėmė tolimesnę Lietuvos raidą. Vienas iš įdomiausių valstybės istorinio, ekonominio ir kultūrinio paveldo palikimo ženklų yra pinigai. LDK pinigų fondas pradėtas kaupti 1996 m., kai iš privataus asmens įsigyta 165 lietuviškų monetų kolekcija. Joje buvo 4 ankstyvosios lietuviškos monetos – 2 su Gediminaičių stulpais ir ietigalių su kryžiumi, 2 su Gediminaičių stulpais ir raiteliu, Aleksandro ir Žygimanto Senojo 1509–1523 ir 1525–1527 m. pusgrašiai, Žygimanto Augusto dvidenariai, pusgrašiai ir 1548 m. grašis, Stepono Batoro 1580–1586 m. trigrašiai, Zigmanto Vazos įvairių nominalų monetos, Jono Kazimiero 1652 m. šilingai ir 1664 m. ortas. XIV a. pab. Lietuvoje plečiantis prekybai, atsiskaitymams nepakako naudojamų nepatogių sidabro lydinių ir gana didelių Prahos grašių monetų.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) per kelis savo gyvavimo šimtmečius nuo XIII a. iki XVIII a. pab. paliko neišsemiamus materialines ir dvasinės kūrybos klodus. LDK kultūrinis palikimas vis dažniau sulaukia archeologų, istorikų, meno tyrinėtojų, muziejininkų ir numizmatikos specialistų dėmesio. Šio istorinio laikotarpio tyrinėjimas ne tik priartina jau nutolusią epochą, leidžia atrasti ir pažinti jai būdingus istorijos, meno ar raštijos artefaktus, bet ir visapusiškai praturtina šiandienos kultūrą.