„Ypatinga čia… Seniai jau. Spėjo čia per tą laiką sugriūti kelios bažnyčios, miestas ne kartą degė ir vėl iškilo, medžiais sužaliavo. O Varnelė teka… Varnių nūdiena bodėtis netenka. Gyvena dabar toje senoje žemėje mūsų laikų „vaikai“. Tokie patys žmonės, bet jau kitaip takus mina, kitas mintis verpia, kitus lūkesčius brandina. O kartu brangina ir toliau turtina gerus savo vietovės įpročius.“ (Česlovas Kudaba. Septyni keliai iš Varnių. 2013, Vilnius)
Žmogui praeitis visada atrodo ir didesnė, ir didingesnė, ir svarbesnė. Ji leidžia suvokti, kur ir kas yra žmogus, ką turi daryti, ką pramatyti. Nuo senų laikų Varnius ir Varniuose kūrė ir garsino įvairūs žmonės. Šioje virtualioje parodoje Varnių virsmas, užfiksuotas fotografijose, sukauptas buvusiuose Varnių kunigų seminarijos įsikūrusiam muziejuje, kurio misija saugoti ir propaguoti turtingą Varnių ir žemaičių istoriją. Muziejaus ikonografinė medžiaga, kurioje žmonės vienaip ar kitaip susiję su Varniais, istoriniai-architektūriniai paminklai, jų likimai. Įvykiai garsinę Varnius visoje Lietuvoje ir už jos ribų: pirmas paminklas vyskupui Motiejui Valančiui 1927 m. ir 1989-05-07 prie buvusio stribynės pastato pastatytas pirmas paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1944-1954 m. Kiek anksčiau – 1988 m. po 37 metų slėpimo rastas ir katedrą grąžintas vyskupo Motiejaus Valančiaus biustas… Ar besitikėjo kas, kad atsiras, kad atrestauruotas grįš į Valančiaus darželį 1990 m.?
Varniai žinomi dėl savo patrauklios senovės, dėl išlikusių paminklų, todėl ir manai, kad čia būta gerų laikų… To ieškai žmonėse ir jų darbuose, patirtyje, paminkluose, rašytame ir spausdintame žodyje. Šiandien Varniai gyvas miestas, nors žmonių jame ir nedaug, miestas su garbinga ir turtinga praeitimi, kuri svarbi. Paroda be chronologiškumo  vientisumo ir beveik be datų. Parodoje panaudotos Alfonso Beresnevičiaus, Stasio Vozbuto, Antano Ivinskio ir kt. autorių fotografijos, sukauptos muziejaus vaizdo archyve.

Parodą parengė vyr. muziejininkė Alma Būdvytienė.