Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui skirtas Rokiškio krašto muziejaus virtualių parodų ciklas „Kraštiečiai Lietuvos valstybės kūrėjai ir puoselėtojai“. Vienas iš tokių yra Mykolas Römeris, kuris garsus ne tik Rokiškio krašte, visoje Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.

Sena ir plati bajoriška Römerių giminė Lietuvoje atsirado XVII amžiuje. Tai viena iš nedaugelio garsių Lietuvos didikų ir bajorų giminių, palikusi itin ryškų pėdsaką Lietuvos visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime.Giminė kilusi iš Meiseno žemės Saksonijoje, ir jos kilmę primindavo dar XX a. pradžioje prie pavardės puikavęsis vokiškasis bajoriškasis „von“. Į Lietuvą Römerių kelias ėjo per Kuršą: vienas giminės atstovas, kitados tapęs Livonijos ordino riteriu, po ordino supasaulietinimo priėmė evangelikų tikėjimą, vedė ir čia pradėjo naują Römerių giminės atšaką. Per daugelį kartų Römeriai susigiminiavo su Lietuvos bajorija ir asimiliavosi.

                      Bagdoniškyje, Rokiškio rajone, Mykolo Kazimiero Römerio ir Konstancijos Tukałło (Tukałłównos, pasak Römerio – Tukailaitės)-Römerienės šeimoje 1880 m. gegužės 17 d. gimė septintas vaikas – Mykolas (Ketvirtasis) Pijus Paskalis, aštuntosios Lietuvos Römerių kartos atstovas, profesorius, Lietuvos konstitucinės teisės tėvas.

                      Mokslo kelią M. Römeris pradėjo Bagdoniškyje, tačiau 1890 m. Römeriai savo jauniausią atžalą išvežė į Vilnių. Netrukus, 1892 m. pradžioje M. Römerio mama užsidegė idėja savo sūnų perkelti į Peterburgo Imperatoriškąją teisės mokyklą, kurią baigė vos 21-erių ir įgavo aukštąjį teisinį išsilavinimą. Nuolat jausdamas žinių troškulį ir turėdamas tėvų materialią paramą, M. Römeris siekė mokslų svetur. Pasak M. Römerio, esant jaunam ir jau turinčiam aukštojo mokslo išsilavinimą, jam neberūpėjo antrasis diplomas, jam tebuvo svarbu sukaupti kuo daugiau žinių socialinių mokslų srityje, plėsti akiratį. Todėl tam pasitarnavo pusmetis, praleistas Krokuvos Jogailos universiteto Filosofijos fakultete, kur klausė istorijos skyriaus paskaitų. Vėliau  3 metus praleido Paryžiaus Laisvojoje politinių mokslų mokykloje, kurioje iki 1905 m.  baigė visą politinių mokslų mokyklos kursą. Tų pačių metų vasarą grįžo į Lietuvą. Čia audringa politinė padėtis bei jo paties įsitraukimas į aktyvios visuomeninės veiklos verpetą palaidojo norą gauti formalų politinių mokslų baigimo patvirtinimą.

                      Ketvirtasis M. Römerio amžiaus dešimtmetis buvo vienas sunkiausių jo asmeniniame gyvenime. 1914 m. balandžio 6 d. M. Römeris neteko artimiausio žmogaus – mamos, ne mažiau išgyveno ir dėl mylimosios Annos Wolberg mirties, kuri mirė tų pačių metų lapkritį. Galima manyti, jog šie asmeniniai išgyvenimai M. Römerį patraukė rūpintis valstybe.

Prof. M. Römeris buvo pripažįstamas vienu iš geriausių fakulteto pedagogų, kūrybiškas, nuolat ieškantis efektyvesnių žinių perteikimo formų. Vertinamas universiteto ir fakulteto akademinių bendruomenių, M. Römeris net tris kartus buvo išrinktas Lietuvos universiteto rektoriumi, ir šias pareigas su pertrauka ėjo septynerius metus (1927–1928, 1933–1936, 1936–1939), t. y., ilgiau nei bet kuris kitas šio universiteto rektorius.

Įvertinant mokslinę ir pedagoginę veiklą, 1926 m. M. Römeriui suteiktas profesoriaus mokslo pedagoginis vardas, o 1932 m. – teisių daktaro laipsnis. Nepaprastai įvairus ir gausus prof. M. Römerio mokslinis palikimas. Tai daugybė monografijų ir veikalų: „Reprezentacija ir mandatas“, „Administracinis teismas“, „Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose“, „Lietuvos konstitucinės teisės paskaitos“, didžiulis ciklas „Valstybė ir jos konstitucinė teisė“, mokslinių straipsnių, kurie buvo spausdinami Lietuvos ir užsienio – Lenkijos, Prancūzijos, Rumunijos – teisiniuose leidiniuose. Jis drąsiai reiškė ir gynė savo mintis, mokėjo nuodugniai, įtikinamai ir vaizdžiai jas argumentuoti, nebuvo siauras specialistas, o domėjosi ir tyrė įvairias administracinės, baudžiamosios, tarptautinės ir kitų teisės šakų, taip pat istorijos mokslų, problemas. Tačiau pagrindinė jo mokslinio darbo sritis – konstitucinė teisė, kurioje visuotinai pripažintu autoritetu laikomas iki šiol.

Prof. M. Römerio nuopelnai savo kraštui įvertinti Gedimino ir Vytauto Didžiojo antrojo laipsnio ordinais. Jam buvo įteiktas Latvijos trijų Žvaigždžių antrojo laipsnio ordinas, jis išrinktas Prancūzijos Garbės legiono karininku. Jo pasiekimai moksle pastebėti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse: jis išrinktas Čekoslovakijos Mokslo ir meno akademijos, tarptautinio Prancūzijos revoliucijos instituto nariu, Rumunijos Karališkojo administracinės teisės instituto nariu korespondentu.

Rokiškio krašto muziejuje saugomas M. Römerio archyvas, kurį sudaro įvairaus pobūdžio atvirlaiškiai, fotografijos, Römerių šeimos portretai, M. Römerio rašytos knygos, Römerių bibliotekos dovanoti leidiniai, giminės dokumentai.

Parodą parengė muziejininkė Ieva Černiauskaitė, virtualioje erdvėje įgyvendino muziejininkė-skaitmenintoja Jolita Jurevičienė.