Parodos anotacija

Kokliai Kauno mieste randami jau XIV – XV amžių kultūriniuose sluoksniuose. Koklių formų ir dekoro mados Europoje dažnai keitėsi, o per miestiečių bei prekybinius ryšius gana greitai atkeliaudavo ir į Lietuvą. Laikotarpyje tarp XIV ir XX a galime pamatyti įvairiausių spalvų, ornamentų bei dydžių koklius Kauno miesto archeologinėje medžiagoje. Pirmiausia tai yra puodyniniai neornamentuoti kokliai, vėliau atsiranda įgilintos rozetės ornamento kokliai, puodyniniai kokliai uždengiami ažūrinėmis ar ornamentuotomis plokštelėmis ir galiausiai paplinta ir įsivyrauja plokštiniai kokliai su įvairių tematikų vaizdiniais ant koklio plokštės paviršiaus. Ornamentuose matomi tiek augalai, tiek gyvūnai, tiek buitinės ar religinės scenos, didikų ar miestiečių herbai bei geometrinės figūros.
Šioje virtualioje parodoje vaizduojami XVI – XVII a kokliai su augaliniais ornamentais. Augalinis ornamentas koklių dekoravimo tradicijoje atsiranda nuo XVI a. Puošybos tradicijoje randame nuo aiškaus konkretaus augalo vaizdavimo iki simbolinio dekoratyvinio augalinio ornamento vaizdinių. Koklių dekore naudojami augalai atspindi miestiečių buityje naudotus bei žinotus augalus, neretai vaizduojami augalai ir gėlės atspindi ir religinį simbolizmą. XVII a. ypač paplinta tęstinis augalinis ornamentas (dar vadinamas kiliminiu raštu), kai visi kokliai krosnies sienoje sujungiami į bendrą ornamentą, o augalas dažniau tampa dekoratyvus ir simboliškas.

Parodą parengė muziejininkė-archeologė Arnita Petrulytė

Skaitmeninių vaizdų autorės – Giedrė Jankauskienė, Jurgita Adomaitienė