Parodos anotacija

Kanutas Ruseckas – vienas iškiliausių XIX a. II p. Lietuvos dailininkų. Jis – Vilniaus meno mokyklos atstovas, dailininko Boleslovo Mykolo Rusecko (1824–1913) tėvas.

Ruseckas gimė 1800 m. vasario 22 d. Radviliškio valsčiaus Stebėkių kaime (dab. Panevėžio rajonas), mirė 1860 m. rugsėjo 2 d. Vilniuje, palaidotas Bernardinų kapinėse.

Iš pradžių jis mokėsi Troškūnų mokykloje.1816 m. įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, 1818 m. perėjo į Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą. Studijavo piešimą ir tapybą pas Joną Rustemą, o skulptūrą – pas Kazimierą Jelskį. 1820–1821 m. lankė litografijos dirbtuvę. 1821 m. vasarą, gavęs Vilniaus universiteto rekomendacinius laiškus, o iš tėvo – pinigų, išvyko studijuoti į Prancūziją. Mokėsi Paryžiaus akademijoje pas prof. Guillaume’ Guillon Lethiere’. 1822 m. rudenį persikėlė gyventi į Romą. Lankė Prancūzų dailės akademiją, kuriai vadovavo Antoine’as Jeanas Grosas. Tapybą studijavo pas Šv. Luko akademijos profesorių Vincenzo Camuccini, skulptūrą – Berthelio Thorvaldseno dirbtuvėje. 1831 m. grįžo į Vilnių. Nuo 1834 m. iki mirties dirbo piešimo mokytoju Vilniaus Bajorų institute.

Tapė peizažus, portretus ir buitines scenas. Išliko daugybė Romoje jo pieštų gamtos studijų, eskizų, brandžių peizažų. Juose dailininkas įamžino Romos architektūros paminklus ir jų ansamblius, siauras senamiesčio gatveles, egzotišką parkų augmeniją, Romos ir Italijos provincijos kraštovaizdžius. Didelę dalį jo kūrinių sudaro Vilniaus laikotarpio peizažai, kaip ir Italijos, –  konkretūs ir ikonografiškai tikslūs. K. Ruseckas buvo ir puikus portretistas.

Lietuvos dailės muziejuje saugoma daugiau kaip 330 dailininko piešinių, eskizų, studijų, kopijų, peizažų, portretų, buitinių kompozicijų. Dalį jų lankytojai turi galimybę pamatyti LDM Vilniaus  paveikslų galerijos nuolatinėje ekspozicijoje. Šioje virtualioje parodoje Jūsų laukia platesnė pažintis su Kanuto Rusecko kūryba.