Virtualioje parodoje pristatome kraštotyrininko Konstantino Bružo (1912–2005) senųjų atvirukų kolekcijos dalį, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“. Kolekcija surinkta iš Žemaičių Kalvarijos gyventojų apie 1950–1970 m.

Šių mažųjų spaudinių išliekamoji vertė mūsų krašto istorijai labai svarbi. Atvirukų leidėjai naudojo meninę fotografiją, spausdino geriausiose to meto spaustuvėse, todėl dailiai apipavidalinti  leidiniai turėjo paklausą. Ne mažiau informatyvi bei įdomi ir antroji atviruko pusė, ant kurios yra anų laikų užrašai, adresai, nuorodos, kur atvirukas buvo nukeliavęs, kokie linkėjimai gavėjui siųsti, pašto ženklai, pašto antspaudai, rašysena, rašymo stilius, kalba.

Pirmieji atvirukai pasirodė 1869 m. Austrijos–Vengrijos imperijos sostinėje ir buvo įteisinti, kaip pašto kortelė (atvirlaiškis) trumpam laiškui persiųsti. Naujovė greitai paplito įvairiose šalyse. Vokietijoje ji pavadinta „Postkarte“, Prancūzijoje – „Carte Postale“, Rusijoje – „Открытое письмо“. Pirmieji iliustruoti atvirukai Rusijoje išleisti 1894–1895m. Lietuvoje pirmuosius atvirukus XIX a. pab.– XX a. pr. išleido knygynų, dailės ir kanceliarinių parduotuvėlių savininkai. Spausdino juos Vokietijos, Švedijos, Rusijos bei Lenkijos spaustuvėse.

Laikantis Pasaulio pašto konvencijos reikalavimų, ankstyviausieji atvirukai buvo leidžiami su prancūziškais pavadinimais. Vėliau – rusų ir lenkų kalbomis. Atvirukai lietuvių kalba leisti po 1904-ųjų, panaikinus spaudos draudimą.

Šio rinkinio atvirlaiškių autoriai nežinomi. Išleisti Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rusijoje. Reversuose įrašai lietuvių, lenkų, rusų kalbomis. Keletas jų parašyti gražia žemaičių tarme. Dažnai atvirukai, vaizduojantys įsimylėjėlių poras, siųsti kaip trumpas laiškas artimam žmogui, draugui ar draugei prisipažįstant meilėje arba nutraukiant meilės ryšius, kai kurie siųsti sveikinant artimuosius su šventėmis (Šv. Velykomis, Šv. Kalėdomis).

 

Virtualią parodą parengė Spaudinių rinkinio kuratorė vyr. muziejininkė Regina Bartkienė.
Parodą virtualioje erdvėje įgyvendino muziejininkė–skaitmenintoja Loreta Norvaišienė.