Parodą parengė – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto 3 kurso Kultūrinės informacijos ir komunikacijos bei Paveldo komunikacijos specialybių studentai: Greta Ūsaitė, Greta Stepanavičiūtė, Iveta Komičiūtė, Elena Kačkaitė. Dėstytoja – Neringa Latvytė-Gustaitienė

 Parodos anotacija

Gedimino pilis ir kalnas – kiekvieno Lietuvos piliečio vertinami ir pažįstami istoriniai objektai. Gedimino pilies ekspozicija yra ypatinga, nes supažindina su XIV a. II pusės bei XVII a. pradžios Vilniaus pilių rekonstrukciniais maketais, ginkluote, ikonografine senojo Vilniaus medžiaga. Taip pat bokšto viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabi Vilniaus panorama. Nors pilis dar ir šiandien gyvuoja muziejaus pavidalu (atminties institucija atidaryta 1960 m., nuo 1968 m. – Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys), tačiau pilį išaukštinantis kalnas iš tvirto, žaliuojančio valstybės simbolio tampa tik griūvančiu, slenkančiais šlaitais ir valstybei daug rūpesčių keliančiu gamtos paminklu. Kaip teigiama istoriniuose šaltiniuose, Gedimino pilies kalną, kurio aukštis beveik 40 m, dėl sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų jau ir praeityje drebino katastrofiškos grunto nuošliaužos. Nors šiuo metu šis objektas yra tvarkomas, tai sukelia nemažai visuomenės diskusijų.

Valstybė šįmet švenčia jubiliejinį šimtmetį po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, tad šia proga dažnas bent jau mintyse pagalvoja apie praeities įvykius, įvairių vietų pasikeitimus, kaip viskas atrodė anksčiau ir kaip atrodo dabar, prisimena svarbiausius Lietuvos įvykius ar iškilias asmenybes, pamąsto apie istorinių pokyčių svarbą kiekvieno asmeniniame gyvenime. Gedimino kalnas kartu su pilimi yra ne tik šalies paveldas, bet ir populiarus objektas lietuviškoje dailėje bei fotografijoje. Virtuali paroda, įkvėpta šių dienų aktualijų, atskleis gražiausius meno šedevrus, o chronologine tvarka išdėstyti eksponatai parodys užfiksuotus Gedimino kalno bei pilies pokyčius nuo XIX a. Tai kvietimas prisidėti prie istorinės atminties išsaugojimo ir pagerbimo. Parodoje iš viso eksponuojama 30 eksponatų, iš jų 5 fotografijos ir 25 paveikslai. Didžioji dalis paveikslų yra nutapyti Lietuvos architekto, dailininko, inžinieriaus Juozo Kamarausko, kuris pirmasis piešiniuose ir brėžiniuose ėmė fiksuoti kultūros paveldo objektus Lietuvoje, sukūrė apie 4000 grafikos ir tapybos darbų. Tad ir šioje parodoje dominuoja šio autoriaus darbai. Visi šios virtualios parodos rinkiniai yra saugomi Lietuvos dailės muziejuje ir sukurti lietuvių menininkų.