Fotografai Romualdas Rakauskas, Antanas Sutkus ir Aleksandras Macijauskas Fotografijos meno draugijoje
Fotografai Romualdas Rakauskas, Antanas Sutkus ir Aleksandras Macijauskas Fotografijos meno draugijoje
Algimantas Kunčius, 1982, Lietuvos dailės muziejus, LDM Fm 1472
« 1 30 »

Algimantas Kunčius – išskirtinis Lietuvos fotografas, vienas svarbiausių Lietuvos fotografijos meno mokyklos identiteto, stilistines vaizdo raiškos ypatybių formuotojų. Nors tuo metu, kai fotografas pradėjo savo kūrybinį kelią, Lietuvoje vyravo reportažinis stilius, jo darbuose sunku atrasti reportažinei fotografijai būdingos, tiesmukos prasmės. Fotografo darbuose tarsi nutrinama riba tarp žurnalistinės, reportažinės ir meninės nuotraukos. Tai vienas tų retų kūrėjų, kurio darbai atlaikė praeities procesų kaitą ir vis dar yra pajėgūs atgimti šių dienų kontekste.

Fotografas gimė 1939 m. Pakruojyje, nuo septynerių augo Kaune, o didžiąją gyvenimo dalį praleido Vilniuje. Atida ir jautrumas supančiai aplinkai išugdė išskirtinę kūrybos savybę – stiprų ryšį su vieta bei joje gyvenančiais žmonėmis. Fotografuodamas miesto vaizdus visada rinkosi judrias, žmogiško veiksmo kupinas erdves. Trumpi susitikimai su nepažįstamaisiais, juos fotografuojant per atstumą, išlavino gebėjimą užfiksuoti praeivių emocijas, jų būsenas, jausenas. Fotografas nesiblaškė, neieškojo papildomų kūrybos šaltinių svetur, todėl visuose jo fotografijose matosi švelnus, koncentruotos emocijos pasakojimas, kurio neribojo net ir susiklosčiusios aplinkybės – didžiąją darbų dalį Algimantui teko kurti varžančiomis sovietinės sistemos sąlygomis. Jo darbams nebūdingas teigimas ar vertinimas, juose fiksuotas matymo būdas, kurio interpretacija visada paliekama suvokėjui.

Algimantui Kunčiui nebūdingas perdėtas dramatizmas, ypatingos formos ar kompozicijos ieškojimas, netaikomi proporcijų iškraipymai, nesistengiama ieškoti atsitiktinių akimirkų. Šis fotomenininkas – preciziškos fotografijos meistras, ypatingą dėmesį skiriantis idealiai kompozicijai, subtiliai tonų gradacijai, rafinuotam apšvietimui ir svarbiausia – tinkamai akimirkai. Tai puikiai atsiskleidžia fotografo fotografijų cikle „Kultūros veikėjų portretai“. Šis ciklas pirmą kartą pristatytas 1977 metais Lietuvos fotografų draugijos surengtoje personalinėje Kunčiaus parodoje. Kultūros veikėjų portretai – ypatingai jautrus Kunčiaus kūrybos fragmentas, kuris leidžia pamatyti išlauktos akimirkos žavesį, atsiskleidžiantį, rodos, akimirksniu užfiksuotoje veikėjo veido išraiškoje. Tai artimiausias priėjimas prie Kunčiaus fotografuojamų objektų, juntamas net nuotraukos medžiagumas, kūrėjo ir jo fotografuojamo objekto sąlytis, jausena. Čia svarbiausia tampa subtilaus nuoširdumo, vidinės energijos bei psichologinės jausenos perdavimas, o ne garsaus kultūrinio veikėjo atvaizdo atkartojimas.