Exhibits

Pirmosios pasaulyje etnografinės fotografijos albumo “Lietuvos kryžiai” (Lietuvos kryžiai, 2 tomai, 1926, Kaunas) autorius apie unikalų lietuvių liaudies meną, kryžius.

Adomas Varnas gimęs 1879 m. sausio 1 d. Joniškyje, mirė 1979 m. liepos 19 d. Čikagoje, Jungtinėse Amerikos valstijose. Jis buvo dailininkas tapytojas, grafikas, fotografas, liaudies meno rinkėjas, propaguotojas ir puoselėtojas, dailės pedagogas, scenografas.Adomas Varnas sukūrė apie 1280 aliejinės tapybos darbų, iš jų 170 portretų, 1090 peizažų, apie 470 grafikos darbų. Kūrė dekoracijas Miko Petrausko operai „Birutė“, dalyvavo kortų konkurse (laimėjo I premiją), sukūrė pašto ženklų, litų banknotų projektų.

Romanas Sirotskis, grafikos lakštuose demaskavęs prisitaikėliškumą, puikybę, ekspresyvia menine kalba kovojęs prieš blogį ir neteisybę. Jo piešiniai gan tiesūs ironiški,tokie kaip:  „Prašau paliuosuoti, vesiu“, „Menas sunaikinti dailininką ir jo žmoną nukryžiuoti“, „Chaltūra ir idealizmas“, „Dailininkas tualete“, „Visa, kas geriausia, turi žūti“.R. Sirotskio talento nepripažinimo priežastys ėmė kiek aiškėti radus vienintelį jam skirtą rašinį lietuvių kalba – P.A. Mikšos straipsnį „Romano Sirotskio mįslė“, 2005 m. išspausdintą savaitraštyje „Nemunas“. 1905 m. rugsėjo 22 d. Kaune gimęs dailininkas, pasirodo, tiesiog nepritapo prie lietuviškos dailininkų terpės – tiek prie smetoninės, tiek prie sovietinės. Pritapti prie smetoninės terpės tikriausiai sutrukdė atstumas – per I-ąjį pasaulinį karą R. Sikorskio šeima pasitraukė į Rusiją, vėliau jis kūrė Čekijoje.

Gedimino pilis ir kalnas – kiekvieno Lietuvos piliečio vertinami ir pažįstami istoriniai objektai. Valstybė šįmet švenčia jubiliejinį šimtmetį po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Gedimino kalnas kartu su pilimi yra ne tik šalies paveldas, bet ir populiarus objektas lietuviškoje dailėje bei fotografijoje. Virtuali paroda, įkvėpta šių dienų aktualijų, atskleis gražiausius meno šedevrus, o chronologine tvarka išdėstyti eksponatai parodys užfiksuotus Gedimino kalno bei pilies pokyčius nuo XIX a. Tai kvietimas prisidėti prie istorinės atminties išsaugojimo ir pagerbimo.

Šioje virtualioje parodoje atrinkti olandų, lenkų ir lietuvių menininkų darbai, kurie sukurti XIX-XX a. Juose vaizduojami įvairią socialinę padėtį (kaimo žmonės, dvarininkai, šventieji, kareiviai) užimantys, skirtingas profesijas (rašytojai, dailininkai, žemdirbiai) turintys vyrai bei jų veiklos, tokios kaip žvejyba, darbas, įvairūs poilsio praleidimo būdai. Parodoje galima pamatyti Jono
Rustemo, Vytauto Palaimos, Romo Juškelio ir kitų dailininkų bei fotografų darbus.

Šioje parodoje yra trisdešimt šventųjų ir Lietuvos bei Lenkijos didikų portetų, skirtų susipažinti su šio menininko kūrybos technika bei religiniu ir istoriniu siužetu. Šio menininko kūryba aktuali ir šiomis dienomis. P. Smuglevičiaus portretams būdinga meistriška kompozicija, tikslus piešinys, aiški, apibendrinta forma, subtili šviesokaita. Dailininkas paliko didelį kiekį savo paveikslų, kurie prisideda prie Lietuvos kultūros ir visuomenės identiteto kūrimo.

  Parodos anotacija Šios parodos tikslas yra atskleisti XX a. dailininkų vaizduojamą mišką ir jo savitumą, tam laikotarpiui būdingas atlikimo technikas., medžiagas, pristatyti šios virtualios parodos lankytojui lietuviškojo miško grožį,…

Parodoje pateikiami XIX – XX amžiaus I pusės dailininkų – kūrėjų Vlado Eidukevičiaus (1-4, 8, 11, 16, 18, 24, 32 nuotr.), Prano Domšaičio (9-10 nuotr.) , Boleslovo Mykolo Rusecko (26, 31 nuotr.) bei kitų dailininkų darbai iš Lietuvos dailės muziejaus kolekcijų.

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas penkerių metų „Lietuvos muziejų kelio“ renginių ciklas sėkmingai tęsiamas ir 2016 m. daugelyje mūsų šalies muziejų – populiarinant Lietuvos dvarus ir juose sukauptas vertybes. Nuo gegužės mėnesio renginių ciklas persikėlė į Žemaitijos regioną. Prie Lietuvos muziejų asociacijos organizuojamo nacionalinio kultūros paveldo aktualinimo, kultūros ir meno sklaidos bei modernių muziejinių iniciatyvų edukacinio projekto „Lietuvos muziejų kelias“ šių metų temos „Dvarų kultūros atspindžiai“ plėtojimo prisijungė ir vienas reikšmingiausių dvarų materialinio paveldo saugotojų Lietuvoje – Žemaičių muziejus „Alka“. Čia 1940 metais iš nacionalizuotų Žemaitijos dvarų pateko tūkstančiai eksponatų: vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai, baldai, indai, audiniai, ikonografinė medžiaga, knygos, rankraščiai, dvarų žemių planai.
Didžioji dalis saugomų eksponatų ilgus metus buvo prastos būklės, netinkami eksponavimui. Padėtis ėmė keistis, kai per pastaruosius du dešimtmečius, nedideliais kiekiais (pagal finansines galimybes, daugiausia už projektams skirtas lėšas) Vilniaus P. Gudyno restauravimo centre buvo restauruotos meno ir istorinės vertybės iš Žemaitijos dvarų paveldo.
Parodoje eksponuojami 1992–2015 metais restauruoti tapyti paveikslai, datuojami XVII–XIX a., tai – grafų Broel-Pliaterių, Tiškevičių, Šuazelių-Gufjė, bajorų – Šukštų, Guževskių, Volmerių, Važinskių giminių atstovų, Prancūzijos karalių – Liudviko IV, Liudviko XV, Liudviko XVI, Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I sūnaus – Napoleono II ir nežinomų asmenų – moterų, vaikų portretai bei peizažai. Iš viso – 21 tapytas paveikslas iš Švėkšnos, Kretingos, Medingėnų, Platelių, Leonardpolio, Žebenkavo, Naujikų ir nežinomų Žemaitijos dvarų.
Parodą papildo nežinomo XX a. pradžios Lietuvos dailininko sudarytas grafų Pliaterių giminės genealoginis medis iš Švėkšnos dvaro.

  Parodos anotacija Monika Bičiūnienė priklauso pirmiesiems plačiau pripažintiems Lietuvos dailės primityviojo meno atstovams. Ji išsiskiria iš kitų, nes sukūrė nepaprastai gyvą ir spalvingą kaimo vaizdą. Tapytoja ryškiomis spalvomis piešia…

Lida Meškaitytė (1926–1993) – savamokslė dailininkė, gimusi 1926 m. gruodžio 30 d. Antšvenčių kaime, netoli Smalininkų miestelio. Jos sukurtos akvarelinės miniatiūros – reikšminga XX a. II p. lietuvių tautodailės palikimo dalis.