Exhibits

Šioje parodoje yra trisdešimt šventųjų ir Lietuvos bei Lenkijos didikų portetų, skirtų susipažinti su šio menininko kūrybos technika bei religiniu ir istoriniu siužetu. Šio menininko kūryba aktuali ir šiomis dienomis. P. Smuglevičiaus portretams būdinga meistriška kompozicija, tikslus piešinys, aiški, apibendrinta forma, subtili šviesokaita. Dailininkas paliko didelį kiekį savo paveikslų, kurie prisideda prie Lietuvos kultūros ir visuomenės identiteto kūrimo.

  Parodos anotacija Šios parodos tikslas yra atskleisti XX a. dailininkų vaizduojamą mišką ir jo savitumą, tam laikotarpiui būdingas atlikimo technikas., medžiagas, pristatyti šios virtualios parodos lankytojui lietuviškojo miško grožį,…

Parodoje pateikiami XIX – XX amžiaus I pusės dailininkų – kūrėjų Vlado Eidukevičiaus (1-4, 8, 11, 16, 18, 24, 32 nuotr.), Prano Domšaičio (9-10 nuotr.) , Boleslovo Mykolo Rusecko (26, 31 nuotr.) bei kitų dailininkų darbai iš Lietuvos dailės muziejaus kolekcijų.

  Parodos anotacija Žemaičių muziejuje „Alka“ saugoma gausi dailininko Adomo Galdiko kūrinių kolekcija. Ją sudaro kultūros mecenatės Beatričės Vasaris rūpesčiu 2002 m. iš JAV į Lietuvą parvežti dailininko tapybos darbai,…

  Parodos anotacija Muziejai ir bibliotekos yra parengę ne vieną virtualią parodą, kuri leidžia susipažinti su smulkiąja spauda, tačiau ji [smulkioji spauda] vis dar laukia įdėmaus mokslininkų žvilgsnio. Pristatome retų…

Žemaičių muziejaus „Alka“ vykdyto projekto „Senosios grafikos perlai iš Žemaitijos dvarų paveldo“ tikslas – paroda, supažindinanti visuomenę su išskirtiniais senosios grafikos kūriniais iš Džiuginėnų, Pavandenės, Bukantės, Platelių, Lekemės, Šateikių, Kretingos, Švėkšnos ir nežinomų Žemaitijos dvarų. Tai įvairių Europos šalių autorių XVIII a. pab. – XIX a. litografijos, metalo raižiniai, oleografijos, fotograviūros. Istorine prasme ypač vertingos litografijos iš gydytojo, kolekcininko, kultūros veikėjo Jono Kazimiero Vilčinskio (1806–1885) albumų, kurie 1846–1881 m. buvo leidžiami Paryžiuje, Lemersjė spaustuvėje.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, parėmė Telšių rajono savivaldybė, AB „Žemaitijos pienas “, IĮ „Getija “, A. Baltmiškio firma „Spaudos lankas“. Projekto partneriai: Žemaičių dailės muziejus, Kretingos muziejus, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Renavo dvaro sodyba.
Parodą parengė projekto vadovė, Ikonografijos poskyrio vyr. muziejininkė Daiva Lukšienė

Rokiškio krašto muziejaus rinkiniuose sukaupta per 9300 įvairių spaudinių, jų tarpe daug atvirukų. Nemaža jų dalis yra ir šv. Velykų tematika, išleisti daugiausia iki 1940 metų.
Paprotys įvairiomis progomis siųsti atvirukus su sveikinimais pirmiausia paplito tarp miestų gyventojų. Tačiau prieškario Lietuvoje į miestus iš kaimų kėlėsi vadinamoji „pirmoji karta nuo žagrės“. Tad pamažu atvirukus pamėgo ir kaimo gyventojai. Namiškiai juos siųsdavo kariuomenėje tarnaujantiems sūnums, broliams, mergelės – sužadėtiniams.

Šiemet sukanka 130 metų, kai gimė viena iškiliausių XX a. Lietuvos muzikinio gyvenimo asmenybių – vargonininkas, chorvedys, kompozitorius, pedagogas Albinas Jasenauskas.
Visas Albino Jasenausko gyvenimas susijęs su muzika: pirmaisiais jo muzikos mokytojais buvo tėvas ir vyresnysis brolis, vėliau mokėsi Veiveriu mokytojų seminarijoje, kurioje buvo sustiprintas muzikos mokymas, studijavo Varšuvos muzikos institute, kur įgijo vargonininko ir dūdų orkestro vadovo diplomus.
Atkakliam, savo įsitikinimų neišduodančiam muzikui, ypač karo ir pokario metais, teko gyventi ir dirbti daugelyje vietovių: Marijampolėje, Varšuvoje, Kijeve, įvairiuose Žemaitijos miestuose (Telšiuose, Kuliuose, Viekšniuose, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje), dirbti vargonininku, chorvedžiu, pučiamųjų orkestrų vadovu, kariuomenės simfoninio orkestro vadovu, kapelmeisteriu, griežti smuiku simfoniniame orkestre, dėstyti dainavimą mokyklose, groti restoranuose ir begarsiame kine, ruošti dainų vakarus, statyti lietuviškas operetes, vaidinimus, koncertus, vadovauti moksleivių ir suaugusiųjų chorams, skudutininkams, solistams, organizuoti rajonines dainų šventes, kurti dainas chorams, skelbti straipsnius spaudoje muzikinio gyvenimo temomis.
Už aktyvią veiklą 1939 m. maestro buvo apdovanotas „Šaulių žvaigžde“. 1955 m. Albinui Jasenausui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.
Meilę muzikai paveldėjo ir maestro dukros Irena Jasenauskaitė–Dylevičienė ir Teresė Jasenauskaitė–Prižgintienė. Vaikaičiai, gyvenantys JAV, taip pat muzikai: Albinas Prižgintas – vargonų virtuozas, Viktoras Prižgintas – klarnetininkas.
„Gera muzika daro žmones geresniais. Tai dvasinis maistas“ – mėgo kartoti maestro, ir dosniai dalijo jį mūsų krašto žmonėms.

Virtualią parodą rengė skaitmenintoja Loreta Norvaišienė ir muziejininkė Marina Petrauskienė