Exhibits

Algimantas Kunčius – išskirtinis Lietuvos fotografas, vienas svarbiausių Lietuvos fotografijos meno mokyklos identiteto, stilistines vaizdo raiškos ypatybių formuotojų. „Kultūros veikėjų portretai“ – ypatingai jautrus Kunčiaus kūrybos fragmentas, kuris leidžia pamatyti išlauktos akimirkos žavesį, atsiskleidžiantį, rodos, akimirksniu užfiksuotoje veikėjo veido išraiškoje.

  Parodos anotacija Muziejai ir bibliotekos yra parengę ne vieną virtualią parodą, kuri leidžia susipažinti su smulkiąja spauda, tačiau ji [smulkioji spauda] vis dar laukia įdėmaus mokslininkų žvilgsnio. Pristatome retų…

2017 m. kovo 1 d. minime žymaus telšiškio Prano Genio 115-ąsias gimimo metines. Trumpą jo gyvenimo kelią žymi šios datos: gimė 1902 m. kovo 1 d. Kalnėnų kaime netoli Telšių bajorų šeimoje. 1924 m. baigęs Telšių gimnaziją, dirbo mokytoju Mažeikiuose ir Ukmergėje, studijavo Kauno universiteto humanitarinių mokslų fakultete, bet pablogėjus sveikatai, grįžo į tėviškę. 1929 m. išleido pirmąją poezijos rinktinę, 1931 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Senovės Mėgėjų draugiją „Alka“, o 1932 m. vasario 16 d. – ir „Alkos“ muziejų. Išrinktas muziejaus direktoriumi, 1936-1938 m. rūpinosi muziejaus pastato statyba, 1940 m. gelbėjo sovietų nacionalizuotas dvarų vertybes. 1945 m., neįtikęs okupantų valdžiai, atleistas iš „Alkos“ muziejaus direktoriaus pareigų, bandė kurti muziejų Plungėje, 1951 m. sovietų valdžios areštuotas, 1952 m. mirė Macikų lageryje.
Be poilsio dirbdamas Žemaitijos ir visos Lietuvos visuomenės naudai, Pranas Genys netausojo savęs. Gelbėdamas kultūros vertybes nuo sunaikinimo, jis pats buvo sovietų okupantų sunaikintas.
Trumpos biografijos, prasmingo gyvenimo ir tragiško likimo žmogui skirta ši virtuali paroda.

Rokiškio krašto muziejus – pirmasis muziejus Lietuvoje, įsikūręs dvare. Tai įvyko 1940 m. vasarą, iš Rokiškio pasitraukus grafams Pšezdzieckiams. Audringi to laikotarpio įvykiai privertė muziejininkus ne kartą palikti dvarą ir tik nuo 1952 m. čia įsikūrė nuolatinai.
Vertybės, sukauptos grafų ir buvusios dvare, nukentėjo per nacionalizaciją karo ir pokario metais. Tačiau muziejininkai sugebėjo nemenką jų dalį išsaugoti ir surinkti tai, kas buvo išblaškyta. Muziejaus rinkiniuose saugoma per 17000 fotografijų ir negatyvų, iš jų beveik 2000 – iš Rokiškio dvaro. Jos apima laikotarpį nuo XIX a. pab. iki 1940 m. Tai fotoateljė meistrų daryti Pšezdzieckių šeimos narių – Jono Pšezdzieckio, jo gražiosios žmonos kunigaikštytės Hermancijos Sapiegaitės, jų vaikų, giminaičių – atvaizdai. Jie daryti fotomeistrų įvairiuose miestuose: Varšuvoje, Vilniuje, Paryžiuje, Nicoje ir kt. Tačiau didžiąją fotografijų dalį sudaro pačių grafų fotografuotos.

Virtuali paroda parengta Žemaičių muziejuje „Alka“ įgyvendinant projektą „Užkoduotas Platelių dvaro palikimas“. Parodoje pristatomi XIX a. pr. – XX a. I p. laikotarpio dvaro archyvo rašytinio ir ikonografinio palikimo fragmentai, bei vykdant projektą atlikti rankraštinio rinkinio vertimai iš prancūzų ir lenkų kalbų.
Projektą dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba, parėmė UAB „S. Jurkus ir partneriai“ ir MB „Greitas vertimas“.
Dėkojame projekto partneriams Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai ir jo darbuotojai Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojai Aldonai Kuprelytei, Prancūzijos-Lietuvos asociacijai ir jos atstovui istorikui M. Gilles Dutertre už suteiktą paramą vykdant projektą.
Projekto vadovė – Istorijos skyriaus vyr. muziejininkė Regina Bartkienė.

„Mano nueitas ilgas kelias Žemaitijos ir dalies Lietuvos skaudžios praeities pėdsakais. Einant šiuo keliu, per kelis dešimtmečius sukaupta daug istorinės medžiagos: tremtinių, partizanų, jų artimųjų pasakojimai, vertingos dokumentikos sąrašai, renginių įrašai ir daugybė įvykių, paminklų, užfiksuotų nuotraukose ir negatyvuose. Man brangus kiekvienas žuvusysis, kiekvieno žmogaus išgyvenimai, kančios“,—taip savo darbo esmę apibūdina metraštininkas Alfonsas Beresnevičius, šiemet švenčiantis 80 metų sukaktį.

Šiemet sukanka 130 metų, kai gimė viena iškiliausių XX a. Lietuvos muzikinio gyvenimo asmenybių – vargonininkas, chorvedys, kompozitorius, pedagogas Albinas Jasenauskas.
Visas Albino Jasenausko gyvenimas susijęs su muzika: pirmaisiais jo muzikos mokytojais buvo tėvas ir vyresnysis brolis, vėliau mokėsi Veiveriu mokytojų seminarijoje, kurioje buvo sustiprintas muzikos mokymas, studijavo Varšuvos muzikos institute, kur įgijo vargonininko ir dūdų orkestro vadovo diplomus.
Atkakliam, savo įsitikinimų neišduodančiam muzikui, ypač karo ir pokario metais, teko gyventi ir dirbti daugelyje vietovių: Marijampolėje, Varšuvoje, Kijeve, įvairiuose Žemaitijos miestuose (Telšiuose, Kuliuose, Viekšniuose, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje), dirbti vargonininku, chorvedžiu, pučiamųjų orkestrų vadovu, kariuomenės simfoninio orkestro vadovu, kapelmeisteriu, griežti smuiku simfoniniame orkestre, dėstyti dainavimą mokyklose, groti restoranuose ir begarsiame kine, ruošti dainų vakarus, statyti lietuviškas operetes, vaidinimus, koncertus, vadovauti moksleivių ir suaugusiųjų chorams, skudutininkams, solistams, organizuoti rajonines dainų šventes, kurti dainas chorams, skelbti straipsnius spaudoje muzikinio gyvenimo temomis.
Už aktyvią veiklą 1939 m. maestro buvo apdovanotas „Šaulių žvaigžde“. 1955 m. Albinui Jasenausui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.
Meilę muzikai paveldėjo ir maestro dukros Irena Jasenauskaitė–Dylevičienė ir Teresė Jasenauskaitė–Prižgintienė. Vaikaičiai, gyvenantys JAV, taip pat muzikai: Albinas Prižgintas – vargonų virtuozas, Viktoras Prižgintas – klarnetininkas.
„Gera muzika daro žmones geresniais. Tai dvasinis maistas“ – mėgo kartoti maestro, ir dosniai dalijo jį mūsų krašto žmonėms.

Virtualią parodą rengė skaitmenintoja Loreta Norvaišienė ir muziejininkė Marina Petrauskienė

Kretingos muziejaus rinkiniuose itin vertingas ir unikalus pajūrio krašto archeologinių radinių rinkinys. Muziejus didžiuojasi ir turtingomis dvarų kultūros meno kūrinių, liaudies meno, etnografijos objektų kolekcijomis. Įdomiausi, unikaliausi eksponatai lankytojams pristatomi muziejuje veikiančiose ekspozicijose, trumpalaikėse parodose, taip pat ir šioje virtualioje parodoje.

Žemaičių dailės muziejaus senųjų nuotraukų rinkinyje nemažą dalį sudaro fotografijos, kuriose įamžinti Plungės kunigaikščių Oginskių dvaro rūmai, šio daro šeimininkai Marija ir Mykolas Oginskiai, juose dirbę dvariškiai, dvaro rūmų muzikantai.

Virtualioje parodoje yra pateikiamos nuotraukos iš Rietavo Oginskių kultūros muziejaus rinkinių. Daugelyje jų įamžinti jau baigiantys sunykti Rietavo dvaro centriniai rūmai, šio dvaro buvę šeimininkai kunigaikščiai Oginskiai, dvaro orkestro muzikantai, tarnautojai.