Exhibits

Žemaičių muziejuje „Alka“ išsaugotas Platelių dvaro archyvas, susijęs su prancūzų kilmės grafų Šuazelių-Gufjė (pranc. de Choiseul-Gouffier) šeima, valdžiusia Platelius nuo XIX a. pradžios iki 1940 metų. Virtualioje parodoje pristatome Šuazelių-Gufjė archyve išsaugotą unikalią XIX amžiaus stereoskopinių fotografijų kolekciją.
Kolekcijos fotografijos – iš Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Čekijos, Vokietijos imperijos. Fotografuota 1860-1890 metais, atvaizduoti miestų urbanistiniai peizažai, architektūriniai objektai. Fotografijų kartono lakštų kraštuose ir reversuose puikuojasi žymių XIX amžiaus Vakarų Europos fotografų vinjetės ir atspaudai. Nuostabūs Venecijos ir Florencijos vaizdai išliko italų fotografų Giacomo Brogi (1822-1881), Edmund Behles (1841-1921), Celestino Degoix (1860-1890) fotografijose. Prancūzija galima pasigrožėti fotografo Albert Hautecoeur, M. Leon ir J. Lewy fotoateljė ir spaustuvės fotografijose. Vienas žymiausių XIX a. Vokietijos imperijos fotografų Bernhard Johanes (1846-1899), vedęs ekskursijas po kalnus į Tirolį, Karintiją, ir Štiriją, žinomas kaip Alpių kalnų ir miestelių fotografijų autorius.
Fotografijos, kurioms jau apie 150 metų, pageltusios, kai kurių vaizdas šiek tiek pablukęs, dėmėtas. Ant kartono kortelės klijuoti du šiek tiek kitokiu kampu fotografuoti vaizdai. Reversuose yra įrašai ranka prancūzų ir italų kalba. Dalies fotografijų autoriai nežinomi.

Virtualioje parodoje eksponuojami 1988–1992 m. svarbiausių šalies įvykius atspindintys eksponatai, perduodantys emocinę Atgimimo laikotarpio išraišką – plakatai ir fotografijos. 2010 metais, minint Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį, gausią, su sąjūdžio veikla susijusią plakatų ir skelbimų kolekciją muziejui padovanojo Adelė Zinkevičiūtė, menininkė, buvusi Telšių Taikomosios Dailės technikumo (dab. Vilniaus Dailės akademijos Telšių fakulteto) dėstytoja, aktyvi sąjūdžio dalyvė. Telšiuose gyvenančio fotografo, daugelio vadinamo miesto istorijos metraštininku Mečislovo Šilinsko bei Telšių apskrities laikraščio fotografo Algirdo Banio fotografijose – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Telšių iniciatyvinės grupės organizuotų mitingų akimirkos.

Telšių fotografijos istorijoje žymią vietą užima žydų tautybės fotografai. 1860 m. pirmąją foto ateljė mieste įregistravo vietinis žydas laikrodininkas Chaimas Arensonas. Archyviniuose šaltinuose minimi Telšiuose turėję savo paviljonus fotografai Leiba Mejeris Lebenšteinas, Faivušas Liuckas, Chaimas Arensonas, Joselis Kaplanas. Nuo XX a. 3-jo dešimtmečio aktyviai reiškėsi jauni fotografai Volfas Šabselbanas, Fišelis Boruchovičius, Heršė Leibovičius. Jie sėkmingai konkuravo su lietuviais, kadangi buvo puikūs savo amato žinovai. Vieno žymiausių Telšių fotografų – Chaimo Kaplanskio įkurtoji ateljė veikė daugiau nei pusę amžiaus, vien šiai šeimai priklausė 47 metus (1894-1940). Net trys Kaplanskio vaikai tapo profesionaliais fotografais.

Virtualioje parodoje pristatome žiupsnelį, Telšių gimnazijos istoriją menančių eksponatų, kuriuos muziejui padovanojo Jovita Lesienė iš Vilniaus. Tai Telšių „Saulės“ gimnazijos moksleivių 1918–1924 m. fotografijos, su įrašais reversuose Eugenijai Mikaitei. Fotografijas surinko mokytojas, kraštotyrininkas Juozas Normantas (1922–2012), Telšiuose gyvenęs apie 1955-1967 metus.

Telšių lietuviška gimnazija vokiečių okupacinės valdžios leidimu atidaryta 1918 m. sausio 18 d. Pirmuoju direktoriumi buvo kunigas Antanas Simaitis. Mokykla buvo privati ir priklausė katalikiškai „Saulės“ draugijai, kuri finansavo gimnaziją, o mokymo procesą tikrino Švietimo ministerija. 1925 m. gegužės 26 d., pagerbdama vyskupo Motiejaus Valančiaus mirties 50-ąsias metines, pedagogų taryba nutarė nuo gegužės 29 d. mokyklą vadinti Vyskupo Valančiaus gimnazija, o nuo 1950 m gimnazija pavadinta Žemaitės vidurine mokykla.

Minėdami „Baltijos kelio“ 30-metį virtualioje parodoje pristatome dalį Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomų eksponatų, straipsnių, publikuotų 1989 m. Telšių spaudoje, ir fotografijų, liudijančių 1989 m. rugpjūčio 23 d. įvykius.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga prisimenamos iškilios asmenybės, tarp kurių ir išeivijos menininkai, garsinę Lietuvos vardą visame pasaulyje. Vienas žymiausių, novatoriškiausių XX amžiaus pirmosios pusės lietuvių profesionalių dailininkų – tapytojas, grafikas, scenografas Adomas Galdikas (1893–1969), kurio 125-osios gimimo metinės sutampa su atkurtos Lietuvos gimtadieniu.
Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomi itin vertingi, gausūs A. Galdiko dailės kūrinių bei asmeninių daiktų rinkiniai, kurie iš JAV į Lietuvą buvo parvežti kultūros mecenatės Beatričės Kleizaitės–Vasaris pastangų dėka ir 2002 m. perduoti muziejui.

Prasidėjusios 1924 m. ir tapusios tradicija, Lietuvos dainų šventės puoselėja kūrybinę saviraišką, meilę tėvynei, tautos solidarumą. 1990 metais vykusi XIII Lietuvos tautinės dainų šventė buvo pirmoji po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Joje dalyvavo gausus būrys Telšių miesto ir rajono meno kolektyvų: dainų ir šokių ansamblis „Mastis“, Ligoninės moterų choras, Telšių rajono kooperatyvo moterų choras, Varnių mišrus choras ir kt.
Virtualioje parodoje „Dainuoju Lietuvą“ pristatoma Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomos fotografo Mečislovo Šilinsko fotografijų kolekcijos dalis, kurioje užfiksuotos XIII Lietuvos tautinės dainų šventės akimirkos.

Starded in 1924 and become a tradition Lithuania National song festival foster self-express creativity love for your country and nation solidarity. In 1990 the XIIIth Lithuania National song festival was the first one after the restoration of independence. In that year festival many collectives from Telsiai participated: Songs and dances collective “Mastis”, Hospital women choir, Telsiai district cooperative women choir, Varniai mixed choir and others.
In this virtual exhibition “Sing Lithuania” will be presented part of the photographer Mečislovas Šilinskas photos collection from XIII Lithuania National song festival his that keepinh Samogiatians museum “Alka”.

Šiais metais minime 135 metų sukaktį, kai gimė viena iškiliausių XX a. I pusės kultūrinio judėjimo Telšiuose asmenybių – Feliksas Milevičius, palikęs miesto visuomenės kultūros vystymosi istorijoje gilų ir prasmingą pėdsaką.
Išmokęs knygrišio amato Telšių mokytojų seminarijoje dėstė knygrišybą, dirbo Šv. Kazimiero draugijos knygyno Telšių skyriaus vedėju. namuose įsteigė privatų knygyną. Jo iniciatyva Telšiuose 1910 m. įkurtas „skrajojantis knygynėlis“, išaugęs į „Kanklių“ draugijos bibliotekėlę. F. Milevičius pasižymėjo aktyvia visuomenine – kultūrine veikla, iniciatyvumu, gebėjimu generuoti idėjas bei rasti bendraminčių jų įgyvendinimui. 1907 m. Telšiuose įvyko pirmojo spektaklio vakaras, prie kurio aktyviai prisidėjo ir F. Milevičius. Anot jo, „tai buvo pirmas nuo scenos tartas galingas lietuviškas žodis“. 1916 m. su bendraminčiais Telšiuose įkūrė scenos ir dailės mėgėjų draugiją „Kanklės“, iki 1924 m. jai vadovavo. 1925 m. išrinktas Telšių miesto burmistru bei perrinktas dar dvi kadencijas, vieną kadenciją buvo burmistro padėjėju. Jo burmistravimo laikotarpiu nutiestas geležinkelis Telšiai – Kretinga, pastatyta geležinkelio stotis, nutiesta ir apsodinta medžiais gatvė iki geležinkelio stoties, atidaryta amatų mokykla, pastatyta Telšių elektrinė.
Muziejuje saugomas išsamus F. Milevičiaus asmenybę ir veiklą iliustruojantis archyvas, o šviesus atminimas dar ilgai nenueis užmarštin. Archyve užfiksuoti žodžiai apie šią iškilią asmenybę: „Milevičius buvo viskuo, ko Telšiams labiausiai reikėjo“.

Gedimino pilis ir kalnas – kiekvieno Lietuvos piliečio vertinami ir pažįstami istoriniai objektai. Valstybė šįmet švenčia jubiliejinį šimtmetį po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Gedimino kalnas kartu su pilimi yra ne tik šalies paveldas, bet ir populiarus objektas lietuviškoje dailėje bei fotografijoje. Virtuali paroda, įkvėpta šių dienų aktualijų, atskleis gražiausius meno šedevrus, o chronologine tvarka išdėstyti eksponatai parodys užfiksuotus Gedimino kalno bei pilies pokyčius nuo XIX a. Tai kvietimas prisidėti prie istorinės atminties išsaugojimo ir pagerbimo.