Exhibits

„Alka – tu kaip amžinybės lentyna, vieta nemirtingumui…“. Tokius žodžius muziejui skyrė Žemaičių Kalvarijoje gyvenęs kraštotyrininkas Konstantinas Bružas, viename iš darbuotojams rašytų laiškų. Muziejaus saugyklose saugoma daugelio Žemaitijos šviesuolių atmintis….

Virtualioje parodoje pristatome kraštotyrininko Konstantino Bružo (1912–2005) senųjų atvirukų kolekcijos dalį, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“. Kolekcija surinkta iš Žemaičių Kalvarijos gyventojų apie 1950–1970 m. Šių mažųjų spaudinių išliekamoji vertė mūsų…

Užgavėnės – žiemos palydų šventė, šurmuliuojanti 46-ą dieną iki Velykų. Svarbiausia Užgavėnėms – linksmumas. Už persirengėlių krečiamas išdaigas niekas nepykdavo, vaišindavo juos mėsa, blynais, specialiai padarytu alumi. Užgavėnės turėjo maginę,…

Žemaičių muziejuje „Alka“ išsaugotas Platelių dvaro archyvas, susijęs su prancūzų kilmės grafų Šuazelių-Gufjė (pranc. de Choiseul-Gouffier) šeima, valdžiusia Platelius nuo XIX a. pradžios iki 1940 metų. Virtualioje parodoje pristatome Šuazelių-Gufjė archyve išsaugotą unikalią XIX amžiaus stereoskopinių fotografijų kolekciją.
Kolekcijos fotografijos – iš Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Čekijos, Vokietijos imperijos. Fotografuota 1860-1890 metais, atvaizduoti miestų urbanistiniai peizažai, architektūriniai objektai. Fotografijų kartono lakštų kraštuose ir reversuose puikuojasi žymių XIX amžiaus Vakarų Europos fotografų vinjetės ir atspaudai. Nuostabūs Venecijos ir Florencijos vaizdai išliko italų fotografų Giacomo Brogi (1822-1881), Edmund Behles (1841-1921), Celestino Degoix (1860-1890) fotografijose. Prancūzija galima pasigrožėti fotografo Albert Hautecoeur, M. Leon ir J. Lewy fotoateljė ir spaustuvės fotografijose. Vienas žymiausių XIX a. Vokietijos imperijos fotografų Bernhard Johanes (1846-1899), vedęs ekskursijas po kalnus į Tirolį, Karintiją, ir Štiriją, žinomas kaip Alpių kalnų ir miestelių fotografijų autorius.
Fotografijos, kurioms jau apie 150 metų, pageltusios, kai kurių vaizdas šiek tiek pablukęs, dėmėtas. Ant kartono kortelės klijuoti du šiek tiek kitokiu kampu fotografuoti vaizdai. Reversuose yra įrašai ranka prancūzų ir italų kalba. Dalies fotografijų autoriai nežinomi.

Virtualioje parodoje eksponuojami 1988–1992 m. svarbiausių šalies įvykius atspindintys eksponatai, perduodantys emocinę Atgimimo laikotarpio išraišką – plakatai ir fotografijos. 2010 metais, minint Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį, gausią, su sąjūdžio veikla susijusią plakatų ir skelbimų kolekciją muziejui padovanojo Adelė Zinkevičiūtė, menininkė, buvusi Telšių Taikomosios Dailės technikumo (dab. Vilniaus Dailės akademijos Telšių fakulteto) dėstytoja, aktyvi sąjūdžio dalyvė. Telšiuose gyvenančio fotografo, daugelio vadinamo miesto istorijos metraštininku Mečislovo Šilinsko bei Telšių apskrities laikraščio fotografo Algirdo Banio fotografijose – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Telšių iniciatyvinės grupės organizuotų mitingų akimirkos.

Telšių fotografijos istorijoje žymią vietą užima žydų tautybės fotografai. 1860 m. pirmąją foto ateljė mieste įregistravo vietinis žydas laikrodininkas Chaimas Arensonas. Archyviniuose šaltinuose minimi Telšiuose turėję savo paviljonus fotografai Leiba Mejeris Lebenšteinas, Faivušas Liuckas, Chaimas Arensonas, Joselis Kaplanas. Nuo XX a. 3-jo dešimtmečio aktyviai reiškėsi jauni fotografai Volfas Šabselbanas, Fišelis Boruchovičius, Heršė Leibovičius. Jie sėkmingai konkuravo su lietuviais, kadangi buvo puikūs savo amato žinovai. Vieno žymiausių Telšių fotografų – Chaimo Kaplanskio įkurtoji ateljė veikė daugiau nei pusę amžiaus, vien šiai šeimai priklausė 47 metus (1894-1940). Net trys Kaplanskio vaikai tapo profesionaliais fotografais.

Virtualioje parodoje pristatome žiupsnelį, Telšių gimnazijos istoriją menančių eksponatų, kuriuos muziejui padovanojo Jovita Lesienė iš Vilniaus. Tai Telšių „Saulės“ gimnazijos moksleivių 1918–1924 m. fotografijos, su įrašais reversuose Eugenijai Mikaitei. Fotografijas surinko mokytojas, kraštotyrininkas Juozas Normantas (1922–2012), Telšiuose gyvenęs apie 1955-1967 metus.

Telšių lietuviška gimnazija vokiečių okupacinės valdžios leidimu atidaryta 1918 m. sausio 18 d. Pirmuoju direktoriumi buvo kunigas Antanas Simaitis. Mokykla buvo privati ir priklausė katalikiškai „Saulės“ draugijai, kuri finansavo gimnaziją, o mokymo procesą tikrino Švietimo ministerija. 1925 m. gegužės 26 d., pagerbdama vyskupo Motiejaus Valančiaus mirties 50-ąsias metines, pedagogų taryba nutarė nuo gegužės 29 d. mokyklą vadinti Vyskupo Valančiaus gimnazija, o nuo 1950 m gimnazija pavadinta Žemaitės vidurine mokykla.

Minėdami „Baltijos kelio“ 30-metį virtualioje parodoje pristatome dalį Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomų eksponatų, straipsnių, publikuotų 1989 m. Telšių spaudoje, ir fotografijų, liudijančių 1989 m. rugpjūčio 23 d. įvykius.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga prisimenamos iškilios asmenybės, tarp kurių ir išeivijos menininkai, garsinę Lietuvos vardą visame pasaulyje. Vienas žymiausių, novatoriškiausių XX amžiaus pirmosios pusės lietuvių profesionalių dailininkų – tapytojas, grafikas, scenografas Adomas Galdikas (1893–1969), kurio 125-osios gimimo metinės sutampa su atkurtos Lietuvos gimtadieniu.
Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomi itin vertingi, gausūs A. Galdiko dailės kūrinių bei asmeninių daiktų rinkiniai, kurie iš JAV į Lietuvą buvo parvežti kultūros mecenatės Beatričės Kleizaitės–Vasaris pastangų dėka ir 2002 m. perduoti muziejui.