Exhibits

„Alka – tu kaip amžinybės lentyna, vieta nemirtingumui…“. Tokius žodžius muziejui skyrė Žemaičių Kalvarijoje gyvenęs kraštotyrininkas Konstantinas Bružas, viename iš darbuotojams rašytų laiškų. Muziejaus saugyklose saugoma daugelio Žemaitijos šviesuolių atmintis….

Kiek rankų šilumos ir švelnumo įdėta mūsų Mamų rankdarbiuose: audiniuose, nėriniuose, siuvinėjimuose. Virtualioje parodoje „Mamos rankdarbiuose pražydusios gėlės“ pristatome siuvinėtų dekoratyvinių kampelių fragmentus. Siuvinėjimas nuo seno buvo populiarus Lietuvoje. Kaimuose…

Margutis – gamtos prisikėlimo, gyvybės atsiradimo, gyvenimo atsinaujinimo, augmenijos gimimo, jos žydėjimo ir vaisingumo simbolis. Buvo tikima, kad jis gali išgydyti ligas, apsaugoti nuo blogų jėgų. Norėdami paskatinti gamtos pabudimą,…

Virtualioje parodoje pristatome kraštotyrininko Konstantino Bružo (1912–2005) senųjų atvirukų kolekcijos dalį, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“. Kolekcija surinkta iš Žemaičių Kalvarijos gyventojų apie 1950–1970 m. Šių mažųjų spaudinių išliekamoji vertė mūsų…

Užgavėnės – žiemos palydų šventė, šurmuliuojanti 46-ą dieną iki Velykų. Svarbiausia Užgavėnėms – linksmumas. Už persirengėlių krečiamas išdaigas niekas nepykdavo, vaišindavo juos mėsa, blynais, specialiai padarytu alumi. Užgavėnės turėjo maginę,…

Virtualioje parodoje eksponuojami 1988–1992 m. svarbiausių šalies įvykius atspindintys eksponatai, perduodantys emocinę Atgimimo laikotarpio išraišką – plakatai ir fotografijos. 2010 metais, minint Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį, gausią, su sąjūdžio veikla susijusią plakatų ir skelbimų kolekciją muziejui padovanojo Adelė Zinkevičiūtė, menininkė, buvusi Telšių Taikomosios Dailės technikumo (dab. Vilniaus Dailės akademijos Telšių fakulteto) dėstytoja, aktyvi sąjūdžio dalyvė. Telšiuose gyvenančio fotografo, daugelio vadinamo miesto istorijos metraštininku Mečislovo Šilinsko bei Telšių apskrities laikraščio fotografo Algirdo Banio fotografijose – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Telšių iniciatyvinės grupės organizuotų mitingų akimirkos.

Telšių fotografijos istorijoje žymią vietą užima žydų tautybės fotografai. 1860 m. pirmąją foto ateljė mieste įregistravo vietinis žydas laikrodininkas Chaimas Arensonas. Archyviniuose šaltinuose minimi Telšiuose turėję savo paviljonus fotografai Leiba Mejeris Lebenšteinas, Faivušas Liuckas, Chaimas Arensonas, Joselis Kaplanas. Nuo XX a. 3-jo dešimtmečio aktyviai reiškėsi jauni fotografai Volfas Šabselbanas, Fišelis Boruchovičius, Heršė Leibovičius. Jie sėkmingai konkuravo su lietuviais, kadangi buvo puikūs savo amato žinovai. Vieno žymiausių Telšių fotografų – Chaimo Kaplanskio įkurtoji ateljė veikė daugiau nei pusę amžiaus, vien šiai šeimai priklausė 47 metus (1894-1940). Net trys Kaplanskio vaikai tapo profesionaliais fotografais.

Virtualioje parodoje pristatome žiupsnelį, Telšių gimnazijos istoriją menančių eksponatų, kuriuos muziejui padovanojo Jovita Lesienė iš Vilniaus. Tai Telšių „Saulės“ gimnazijos moksleivių 1918–1924 m. fotografijos, su įrašais reversuose Eugenijai Mikaitei. Fotografijas surinko mokytojas, kraštotyrininkas Juozas Normantas (1922–2012), Telšiuose gyvenęs apie 1955-1967 metus.

Telšių lietuviška gimnazija vokiečių okupacinės valdžios leidimu atidaryta 1918 m. sausio 18 d. Pirmuoju direktoriumi buvo kunigas Antanas Simaitis. Mokykla buvo privati ir priklausė katalikiškai „Saulės“ draugijai, kuri finansavo gimnaziją, o mokymo procesą tikrino Švietimo ministerija. 1925 m. gegužės 26 d., pagerbdama vyskupo Motiejaus Valančiaus mirties 50-ąsias metines, pedagogų taryba nutarė nuo gegužės 29 d. mokyklą vadinti Vyskupo Valančiaus gimnazija, o nuo 1950 m gimnazija pavadinta Žemaitės vidurine mokykla.

Minėdami „Baltijos kelio“ 30-metį virtualioje parodoje pristatome dalį Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomų eksponatų, straipsnių, publikuotų 1989 m. Telšių spaudoje, ir fotografijų, liudijančių 1989 m. rugpjūčio 23 d. įvykius.