Exhibits

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas penkerių metų „Lietuvos muziejų kelio“ renginių ciklas sėkmingai tęsiamas ir 2016 m. daugelyje mūsų šalies muziejų – populiarinant Lietuvos dvarus ir juose sukauptas vertybes. Nuo gegužės mėnesio renginių ciklas persikėlė į Žemaitijos regioną. Prie Lietuvos muziejų asociacijos organizuojamo nacionalinio kultūros paveldo aktualinimo, kultūros ir meno sklaidos bei modernių muziejinių iniciatyvų edukacinio projekto „Lietuvos muziejų kelias“ šių metų temos „Dvarų kultūros atspindžiai“ plėtojimo prisijungė ir vienas reikšmingiausių dvarų materialinio paveldo saugotojų Lietuvoje – Žemaičių muziejus „Alka“. Čia 1940 metais iš nacionalizuotų Žemaitijos dvarų pateko tūkstančiai eksponatų: vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai, baldai, indai, audiniai, ikonografinė medžiaga, knygos, rankraščiai, dvarų žemių planai.
Didžioji dalis saugomų eksponatų ilgus metus buvo prastos būklės, netinkami eksponavimui. Padėtis ėmė keistis, kai per pastaruosius du dešimtmečius, nedideliais kiekiais (pagal finansines galimybes, daugiausia už projektams skirtas lėšas) Vilniaus P. Gudyno restauravimo centre buvo restauruotos meno ir istorinės vertybės iš Žemaitijos dvarų paveldo.
Parodoje eksponuojami 1992–2015 metais restauruoti tapyti paveikslai, datuojami XVII–XIX a., tai – grafų Broel-Pliaterių, Tiškevičių, Šuazelių-Gufjė, bajorų – Šukštų, Guževskių, Volmerių, Važinskių giminių atstovų, Prancūzijos karalių – Liudviko IV, Liudviko XV, Liudviko XVI, Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I sūnaus – Napoleono II ir nežinomų asmenų – moterų, vaikų portretai bei peizažai. Iš viso – 21 tapytas paveikslas iš Švėkšnos, Kretingos, Medingėnų, Platelių, Leonardpolio, Žebenkavo, Naujikų ir nežinomų Žemaitijos dvarų.
Parodą papildo nežinomo XX a. pradžios Lietuvos dailininko sudarytas grafų Pliaterių giminės genealoginis medis iš Švėkšnos dvaro.

Šioje virtualioje parodoje pateikiami 2015 m. iš vieno asmens – Jono Masiulio – Rokiškio krašto muziejui dovanoto albumo atrinkti kalėdiniai ir naujametiniai atvirukai. Tai tik maža dalis muziejuje saugomų atvirukų. Peržvelgus 1921–1931 m. siųstus atvirukus galbūt ir Jums kils noras ranka užrašyti šventinį sveikinimą ir taip pradžiuginti savo brangius žmones.

Kretingos muziejaus rinkiniuose itin vertingas ir unikalus pajūrio krašto archeologinių radinių rinkinys. Muziejus didžiuojasi ir turtingomis dvarų kultūros meno kūrinių, liaudies meno, etnografijos objektų kolekcijomis. Įdomiausi, unikaliausi eksponatai lankytojams pristatomi muziejuje veikiančiose ekspozicijose, trumpalaikėse parodose, taip pat ir šioje virtualioje parodoje.

Virtualioje parodoje „Rokiškio grafų drabužiai ir aksesuarai“ pristatomi ne tik ekspozicijose, bet ir saugyklose esantys įdomiausi, vertingiausi Rokiškio didikams priklausiusios drabužių ir aprangos aksesuarų kolekcijos eksponatai. Tai ne tik drabužiai, bet ir atskiros jų dalys, marškiniai, kelnės, batai, lazdos, kojinės, diržai, rankinukai, papuošalai, kaspinai, sagos.

Žemaičių dailės muziejaus senųjų nuotraukų rinkinyje nemažą dalį sudaro fotografijos, kuriose įamžinti Plungės kunigaikščių Oginskių dvaro rūmai, šio daro šeimininkai Marija ir Mykolas Oginskiai, juose dirbę dvariškiai, dvaro rūmų muzikantai.

Gyvenamasis-prekybinis namas pastatytas pačioje XX a. pradžioje Kauno pakraštyje, vėliau perkeltas į Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelį. Tai originalių formų ir planinės struktūros pastatas, kuris išsiskiria pagrindinio fasado skaidymu, turtingu dekoru, įmantria durų ir vartų puošyba, langų forma bei jų sudalinimu, pritaikytu parduotuvės vitrinoms. Pastato patalpose yra įrengtos manufaktūros parduotuvės, siuvyklos ir audyklos ekspozicijos.