Exhibits

Pirmosios pasaulyje etnografinės fotografijos albumo “Lietuvos kryžiai” (Lietuvos kryžiai, 2 tomai, 1926, Kaunas) autorius apie unikalų lietuvių liaudies meną, kryžius.

Adomas Varnas gimęs 1879 m. sausio 1 d. Joniškyje, mirė 1979 m. liepos 19 d. Čikagoje, Jungtinėse Amerikos valstijose. Jis buvo dailininkas tapytojas, grafikas, fotografas, liaudies meno rinkėjas, propaguotojas ir puoselėtojas, dailės pedagogas, scenografas.Adomas Varnas sukūrė apie 1280 aliejinės tapybos darbų, iš jų 170 portretų, 1090 peizažų, apie 470 grafikos darbų. Kūrė dekoracijas Miko Petrausko operai „Birutė“, dalyvavo kortų konkurse (laimėjo I premiją), sukūrė pašto ženklų, litų banknotų projektų.

Gedimino pilis ir kalnas – kiekvieno Lietuvos piliečio vertinami ir pažįstami istoriniai objektai. Valstybė šįmet švenčia jubiliejinį šimtmetį po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Gedimino kalnas kartu su pilimi yra ne tik šalies paveldas, bet ir populiarus objektas lietuviškoje dailėje bei fotografijoje. Virtuali paroda, įkvėpta šių dienų aktualijų, atskleis gražiausius meno šedevrus, o chronologine tvarka išdėstyti eksponatai parodys užfiksuotus Gedimino kalno bei pilies pokyčius nuo XIX a. Tai kvietimas prisidėti prie istorinės atminties išsaugojimo ir pagerbimo.

  Parodos anotacija Žemaičių muziejuje „Alka“ saugoma gausi dailininko Adomo Galdiko kūrinių kolekcija. Ją sudaro kultūros mecenatės Beatričės Vasaris rūpesčiu 2002 m. iš JAV į Lietuvą parvežti dailininko tapybos darbai,…

Rokiškio krašto muziejuje nuo 1998 m. Kalėdų rengiamos respublikinės prakartėlių parodos. Jų organizavimo idėją pasiūlė italų dailininkas, verslininkas ir mecenatas Angelo Frosio, su Rokiškio krašto muziejumi bendradarbiaujantis nuo 1994 m. Tai buvo visai nauja idėja, todėl muziejininkams teko nemažai pasistengti, kad ji virstų tikrove.

„Mano nueitas ilgas kelias Žemaitijos ir dalies Lietuvos skaudžios praeities pėdsakais. Einant šiuo keliu, per kelis dešimtmečius sukaupta daug istorinės medžiagos: tremtinių, partizanų, jų artimųjų pasakojimai, vertingos dokumentikos sąrašai, renginių įrašai ir daugybė įvykių, paminklų, užfiksuotų nuotraukose ir negatyvuose. Man brangus kiekvienas žuvusysis, kiekvieno žmogaus išgyvenimai, kančios“,—taip savo darbo esmę apibūdina metraštininkas Alfonsas Beresnevičius, šiemet švenčiantis 80 metų sukaktį.

Nuo seno kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario, gamtos atbudimo, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Norėdami paskatinti gamtos pabudimą, žmonės aukojo, dovanojo vieni kitiems, valgė išrašytus įvairiais raštais kiaušinius, vadinamus margučiais. Margučius dažydavo augalais, geležies rūdimis, medžių žieve, margindavo išrašant vašku ir skutinėjant aštriu peiliuku. Žemaičių muziejaus „Alka“ fonduose sukaupta beveik pusantro tūkstančio margučių. Tai – dovanoti, surinkti, pačių marginti Telšių, Kuršėnų, Šiaulių, Šilalės, Plungės miestų ir rajonų gyventojų margučiai.
Kunigo kapucino Edmundo Germano (1915-1996) kolekciją sudaro 110 margučių, surinktų iš parapijiečių Šilalėje XX a. II pusėje. Šią kolekciją 1996 m. muziejui perdavė Elena Gališauskytė. Margučiai skutinėti augalų, gyvūnų, liturginiais motyvais, nukryžiavimo scenomis, įrašais, išrašyti vašku viena ar keliomis spalvomis.
Juvelyriškai skutinėti kuršėniškės Zofijos Jakaitės (gim. 1913 m. Raudėnų vls., Patiltės k., Šiaulių r.) margučiai, dažyti geležies rūda, augaliniais dažais. Margučius puošia peizažai, zuikeliai, viščiukai, gėlių žiedai, įvairūs pasakų personažai. Skutinėta tik viena margučio pusė. Autorė motyvus pasirinkdavo iš atvirukų, paveikslėlių.
Parodoje pateikiami margučiai iš Zofijos Jakaitės ir Kunigo kapucino Edmundo Germano kolekcijų.
Parodą rengė vyr. muziejininkė Salomėja Udovičienė ir skaitmenintoja Loreta Norvaišienė.

  Parodos anotacija Monika Bičiūnienė priklauso pirmiesiems plačiau pripažintiems Lietuvos dailės primityviojo meno atstovams. Ji išsiskiria iš kitų, nes sukūrė nepaprastai gyvą ir spalvingą kaimo vaizdą. Tapytoja ryškiomis spalvomis piešia…

Šiemet sukanka 25 metai, kai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ ir paskelbė apie savo apsisprendimą būti laisviems ir nepriklausomiems.
Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomas menininkės, menotyrininkės, buvusios ilgametės Telšių dailės technikumo (dabar Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas) dėstytojos Adelės Genovaitės Zinkevičiūtės, aktyviai dalyvavusios Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Telšių skyriaus veikloje ir sukaupusios gausią 1988-1990 m. periodinių leidinių bei afišų kolekciją, rinkinys. Virtualioje parodoje publikuojama dalis šio rinkinio eksponatų.

Lietuvos dailės muziejuje sukaupta turtinga L. Tuleikio kūrinių kolekcija, keletas iš jų eksponuojama LDM Nacionalinėje dailės galerijoje. Šioje virtualioje parodoje pristatomi vertingiausi L. Tuleikio kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių.