Exhibits

Lietuvos Npriklausomybės atkūrimo 100-mečiui skirtas Rokiškio krašto muziejaus virtualių parodų ciklas „Kraštiečiai Lietuvos valstybės kūrėjai ir puoselėtojai“. Vienas iš tokių yra Mykolas Römeris, kuris garsus ne tik Rokiškio krašte, visoje Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.

Šioje virtualioje parodoje pateikiami 2015 m. iš vieno asmens – Jono Masiulio – Rokiškio krašto muziejui dovanoto albumo atrinkti kalėdiniai ir naujametiniai atvirukai. Tai tik maža dalis muziejuje saugomų atvirukų. Peržvelgus 1921–1931 m. siųstus atvirukus galbūt ir Jums kils noras ranka užrašyti šventinį sveikinimą ir taip pradžiuginti savo brangius žmones.

Rankšluostinės lietuvio buityje paplito nuo XIX a. Tai dekoratyvinė, nesudėtingos konstrukcijos puošmena, kabinama ant galinės arba šoninės gyvenamosios patalpos sienos netoli stalo. Žemaičių muziejaus „Alka“ rankšluostinių kolekcijoje eksponatai iš Telšių, Plungės, Skuodo, Akmenės, Mažeikių ir Kelmės rajonų. 2015 m. Žemaičių muziejuje „Alka“ vykdant projektą, finansuojamą Lietuvos Kultūros tarybos lėšomis, „Skaitmenintas kultūros paveldas. Praeitis – ateičiai“, ypač daug dėmesio skirta Etninografinių regionų metams ir Žemaitiją atspindintiems paveldo objektams. Virtualią parodą „Rankšluostinės“ rengė muziejininkė – skaitmenintoja Loreta Norvaišienė ir Etninės kultūros skyriaus vedėja Vida Rimkuvienė.

Atveriame liaudies meno fondą ir pristatome parodą „Liaudies meno turtai Žemaičių muziejuje „Alka“. Parodoje rodomi daiktai, rasti Telšių, Mažeikių, Sedos, Plungės rajonuose, kuriuose atsispindi tradicinė Žemaitijos simbolika, spalvos, raštai.
Moteris, prieš šimtą metų nėrusi kojines, pirštines ar nėrinius, siuvusi skiautinių kilimėlį, kasdieniniame daikte sukūrė ir grožį. Meistras, su šmaikščia šypsena lūpose, drožinėjęs ornamentus kultuvės, rankšluostinės, prieverpstės medyje, darė, kad būtų gražiau. Sunkėjantiems žingsniams paremti skirta lazda gebėjo būti graži. Koplytstulpio antkapio viršūnės kryžiumi kalvio plaktuko smūgiais paverstas geležies gabalas tapo gražus. Ir tikrai niekas neginčija Žemaitijos dievdirbių skulptūrėlių grožio.
Visi parodoje eksponuojami daiktai įgijo ne vien dešimtmečių jiems suteiktą vertę. Jie išlaikė ir daikto grožį, kuris stebina ir žavi mus šiandien.

Virtualioje parodoje „Rokiškio grafų drabužiai ir aksesuarai“ pristatomi ne tik ekspozicijose, bet ir saugyklose esantys įdomiausi, vertingiausi Rokiškio didikams priklausiusios drabužių ir aprangos aksesuarų kolekcijos eksponatai. Tai ne tik drabužiai, bet ir atskiros jų dalys, marškiniai, kelnės, batai, lazdos, kojinės, diržai, rankinukai, papuošalai, kaspinai, sagos.

Gyvenamasis-prekybinis namas pastatytas pačioje XX a. pradžioje Kauno pakraštyje, vėliau perkeltas į Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelį. Tai originalių formų ir planinės struktūros pastatas, kuris išsiskiria pagrindinio fasado skaidymu, turtingu dekoru, įmantria durų ir vartų puošyba, langų forma bei jų sudalinimu, pritaikytu parduotuvės vitrinoms. Pastato patalpose yra įrengtos manufaktūros parduotuvės, siuvyklos ir audyklos ekspozicijos.

Virtualioje parodoje yra pateikiamos nuotraukos iš Rietavo Oginskių kultūros muziejaus rinkinių. Daugelyje jų įamžinti jau baigiantys sunykti Rietavo dvaro centriniai rūmai, šio dvaro buvę šeimininkai kunigaikščiai Oginskiai, dvaro orkestro muzikantai, tarnautojai.