Exhibits

Šioje parodoje yra trisdešimt šventųjų ir Lietuvos bei Lenkijos didikų portetų, skirtų susipažinti su šio menininko kūrybos technika bei religiniu ir istoriniu siužetu. Šio menininko kūryba aktuali ir šiomis dienomis. P. Smuglevičiaus portretams būdinga meistriška kompozicija, tikslus piešinys, aiški, apibendrinta forma, subtili šviesokaita. Dailininkas paliko didelį kiekį savo paveikslų, kurie prisideda prie Lietuvos kultūros ir visuomenės identiteto kūrimo.

Ši virtuali paroda skirta supažindinti žiūrovą su angelo motyvu, jo vaizdavimo įvairiapusiškumu lietuvių dailėje (tapybos, grafikos ir skulptūros kūriniuose).

  Parodos anotacija Šios parodos tikslas yra atskleisti XX a. dailininkų vaizduojamą mišką ir jo savitumą, tam laikotarpiui būdingas atlikimo technikas., medžiagas, pristatyti šios virtualios parodos lankytojui lietuviškojo miško grožį,…

2017 m. kovo 1 d. minime žymaus telšiškio Prano Genio 115-ąsias gimimo metines. Trumpą jo gyvenimo kelią žymi šios datos: gimė 1902 m. kovo 1 d. Kalnėnų kaime netoli Telšių bajorų šeimoje. 1924 m. baigęs Telšių gimnaziją, dirbo mokytoju Mažeikiuose ir Ukmergėje, studijavo Kauno universiteto humanitarinių mokslų fakultete, bet pablogėjus sveikatai, grįžo į tėviškę. 1929 m. išleido pirmąją poezijos rinktinę, 1931 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Senovės Mėgėjų draugiją „Alka“, o 1932 m. vasario 16 d. – ir „Alkos“ muziejų. Išrinktas muziejaus direktoriumi, 1936-1938 m. rūpinosi muziejaus pastato statyba, 1940 m. gelbėjo sovietų nacionalizuotas dvarų vertybes. 1945 m., neįtikęs okupantų valdžiai, atleistas iš „Alkos“ muziejaus direktoriaus pareigų, bandė kurti muziejų Plungėje, 1951 m. sovietų valdžios areštuotas, 1952 m. mirė Macikų lageryje.
Be poilsio dirbdamas Žemaitijos ir visos Lietuvos visuomenės naudai, Pranas Genys netausojo savęs. Gelbėdamas kultūros vertybes nuo sunaikinimo, jis pats buvo sovietų okupantų sunaikintas.
Trumpos biografijos, prasmingo gyvenimo ir tragiško likimo žmogui skirta ši virtuali paroda.

Rokiškio krašto muziejus – pirmasis muziejus Lietuvoje, įsikūręs dvare. Tai įvyko 1940 m. vasarą, iš Rokiškio pasitraukus grafams Pšezdzieckiams. Audringi to laikotarpio įvykiai privertė muziejininkus ne kartą palikti dvarą ir tik nuo 1952 m. čia įsikūrė nuolatinai.
Vertybės, sukauptos grafų ir buvusios dvare, nukentėjo per nacionalizaciją karo ir pokario metais. Tačiau muziejininkai sugebėjo nemenką jų dalį išsaugoti ir surinkti tai, kas buvo išblaškyta. Muziejaus rinkiniuose saugoma per 17000 fotografijų ir negatyvų, iš jų beveik 2000 – iš Rokiškio dvaro. Jos apima laikotarpį nuo XIX a. pab. iki 1940 m. Tai fotoateljė meistrų daryti Pšezdzieckių šeimos narių – Jono Pšezdzieckio, jo gražiosios žmonos kunigaikštytės Hermancijos Sapiegaitės, jų vaikų, giminaičių – atvaizdai. Jie daryti fotomeistrų įvairiuose miestuose: Varšuvoje, Vilniuje, Paryžiuje, Nicoje ir kt. Tačiau didžiąją fotografijų dalį sudaro pačių grafų fotografuotos.

Virtuali paroda parengta Žemaičių muziejuje „Alka“ įgyvendinant projektą „Užkoduotas Platelių dvaro palikimas“. Parodoje pristatomi XIX a. pr. – XX a. I p. laikotarpio dvaro archyvo rašytinio ir ikonografinio palikimo fragmentai, bei vykdant projektą atlikti rankraštinio rinkinio vertimai iš prancūzų ir lenkų kalbų.
Projektą dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba, parėmė UAB „S. Jurkus ir partneriai“ ir MB „Greitas vertimas“.
Dėkojame projekto partneriams Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai ir jo darbuotojai Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojai Aldonai Kuprelytei, Prancūzijos-Lietuvos asociacijai ir jos atstovui istorikui M. Gilles Dutertre už suteiktą paramą vykdant projektą.
Projekto vadovė – Istorijos skyriaus vyr. muziejininkė Regina Bartkienė.

Lietuvos Npriklausomybės atkūrimo 100-mečiui skirtas Rokiškio krašto muziejaus virtualių parodų ciklas „Kraštiečiai Lietuvos valstybės kūrėjai ir puoselėtojai“. Vienas iš tokių yra Mykolas Römeris, kuris garsus ne tik Rokiškio krašte, visoje Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.

Šioje virtualioje parodoje pateikiami 2015 m. iš vieno asmens – Jono Masiulio – Rokiškio krašto muziejui dovanoto albumo atrinkti kalėdiniai ir naujametiniai atvirukai. Tai tik maža dalis muziejuje saugomų atvirukų. Peržvelgus 1921–1931 m. siųstus atvirukus galbūt ir Jums kils noras ranka užrašyti šventinį sveikinimą ir taip pradžiuginti savo brangius žmones.

Rankšluostinės lietuvio buityje paplito nuo XIX a. Tai dekoratyvinė, nesudėtingos konstrukcijos puošmena, kabinama ant galinės arba šoninės gyvenamosios patalpos sienos netoli stalo. Žemaičių muziejaus „Alka“ rankšluostinių kolekcijoje eksponatai iš Telšių, Plungės, Skuodo, Akmenės, Mažeikių ir Kelmės rajonų. 2015 m. Žemaičių muziejuje „Alka“ vykdant projektą, finansuojamą Lietuvos Kultūros tarybos lėšomis, „Skaitmenintas kultūros paveldas. Praeitis – ateičiai“, ypač daug dėmesio skirta Etninografinių regionų metams ir Žemaitiją atspindintiems paveldo objektams. Virtualią parodą „Rankšluostinės“ rengė muziejininkė – skaitmenintoja Loreta Norvaišienė ir Etninės kultūros skyriaus vedėja Vida Rimkuvienė.

Atveriame liaudies meno fondą ir pristatome parodą „Liaudies meno turtai Žemaičių muziejuje „Alka“. Parodoje rodomi daiktai, rasti Telšių, Mažeikių, Sedos, Plungės rajonuose, kuriuose atsispindi tradicinė Žemaitijos simbolika, spalvos, raštai.
Moteris, prieš šimtą metų nėrusi kojines, pirštines ar nėrinius, siuvusi skiautinių kilimėlį, kasdieniniame daikte sukūrė ir grožį. Meistras, su šmaikščia šypsena lūpose, drožinėjęs ornamentus kultuvės, rankšluostinės, prieverpstės medyje, darė, kad būtų gražiau. Sunkėjantiems žingsniams paremti skirta lazda gebėjo būti graži. Koplytstulpio antkapio viršūnės kryžiumi kalvio plaktuko smūgiais paverstas geležies gabalas tapo gražus. Ir tikrai niekas neginčija Žemaitijos dievdirbių skulptūrėlių grožio.
Visi parodoje eksponuojami daiktai įgijo ne vien dešimtmečių jiems suteiktą vertę. Jie išlaikė ir daikto grožį, kuris stebina ir žavi mus šiandien.