Exhibits

Muziejuje sukauptas nemažas liturginės ir buitinės-dekoratyvinės tekstilės rinkinys, kurio fragmentus-miniatiūras pristatome šioje parodoje. Liturginės tekstilės forma ir puošyba siejasi su ypatinga, įvairiai interpretuojama simbolika, liturginiai elementai persipina su stilizuotais liaudiškais motyvais. Tekstilė puošta šventųjų atvaizdais, Eucharistiją simbolizuojančiais motyvais, abreviatūromis, hierogramomis. Iki XIX a. specialiai liturginiams rūbams skirtų audinių nebuvo. Liturginiai apdarai buvo siūdinami iš Europos ir Lietuvos manufaktūrose išaustų pasaulietiniams rūbams skirtų audinių: šilko, aksomo, brokato, damasto, plonos vilnos ir gelumbės. Vėliau pramoniniu būdu pradėta gaminti audinius, puoštus eucharistinių (kviečių varpų, vynuogių kekių), kitų simbolinę reikšmę turinčių augalų (rožių, lelijų), stilizuotų ornamentų su įkomponuotais kryželiais ir kitokiais motyvais. XX a. buitinė – dekoratyvinė tekstilė tai pavienių asmenų perduotos lovatiesės, kilimėliai, staltiesės, rankšluosčiai, pagalvėlės, užvalkalai, juostos, servetėlės bei nėriniai kamžoms, altorių užtiesalams dekoruoti.

Verpstė – tai drožinys, kurį vaikinas dovanodavo patinkančiai merginai su užuomina į piršlybas ir vestuves. Štai kodėl stengdavosi labai dailiai išmarginti, parodant rankos tvirtumą ir širdies šilumą.

2014 metais Žemaičių vyskupystės muziejų pasiekė vieno garsiausių Žemaičių muziejininkų Vito Valatkos jaunystėje surinkti įvairūs religiniai paveikslėliai.
Paveikslėlių rinkimo data 1945–1947 m. – sutampa su V. Valatkos mokslo laiku Telšiuose, kur tam tikrą laiką jis mokėsi ir Telšių kunigų seminarijoje. V. Valatkos aktyvi muziejinė veikla prasidėjo 1947 m. Tad galima manyti, kad šis abrozdėlių rinkinys yra viena pirmųjų muziejinio darbo apraiškų šio muziejininko kelyje.
Rinkinyje 74 paveikslėliai. Patys seniausi yra iš 19 a. vidurio. Tai litografiniai, rankomis spalvinti retų šventųjų – Margaritos Antiochietės, Karolio Boromiejaus, Wilhelmo atvaizdai. Jų autorius 19 a. viduryje, Prahoje kūręs Sigmundas Rudl. Išsiskiria šventojo Karolio Boromiejaus paveikslėlis, jis didesnio formato ir panašu, jog vėliau jo pakraščiai apklijuoti auksuotu ornamentu. Rinkinyje karpiniais puošti Prancūzijoje ir Vokietijoje, garsių 19 a. pabaigos leidėjų Buasson Label, Turgis et Fils, C. Mayers ir kt. leisti paveikslėliai. Kai kurie iš jų reverse turi rankraštinius įrašus su datomis ir vardais. Ypatingu karpinių subtilumu išsiskiria šv. Pranciškaus Ksavero atvaizdėlis.
Vis tik didžiają rinkinio dalį užima lituanistiniai paveikslėliai. Tai 19 a. pabaigoje, Krokuvoje leisti paveikslėliai su lietuviškais užrašais. Tarp jų ir Juozapo Angrabaičio „Šv. Cecilija“. Daugiausiai šioje grupėjė yra 20 a. I p. paveikslėlių: kai kurie su įrašais reversuose, maldomis: “Malda iš Mišiolo už atsivertimą pagonių“, „Malda į Švenč. Trejybę“ (Jurgis Matulaitis), „Jėzaus Širdies sargyba“, „Eucharistijos karžygys“. Kai kurie tarpukario Lietuvoje leisti paveikslėliai buvo naudoti ir vėliau, po karo, ką liudija rankraštiniai įrašai.
Parodą rengė vyr. muziejininkė Alma Būdvytienė, vyr. muziejininkė, bibliotekininkė Jurgita Gustytė-Ivinskienė.

Rankšluostinės lietuvio buityje paplito nuo XIX a. Tai dekoratyvinė, nesudėtingos konstrukcijos puošmena, kabinama ant galinės arba šoninės gyvenamosios patalpos sienos netoli stalo. Žemaičių muziejaus „Alka“ rankšluostinių kolekcijoje eksponatai iš Telšių, Plungės, Skuodo, Akmenės, Mažeikių ir Kelmės rajonų. 2015 m. Žemaičių muziejuje „Alka“ vykdant projektą, finansuojamą Lietuvos Kultūros tarybos lėšomis, „Skaitmenintas kultūros paveldas. Praeitis – ateičiai“, ypač daug dėmesio skirta Etninografinių regionų metams ir Žemaitiją atspindintiems paveldo objektams. Virtualią parodą „Rankšluostinės“ rengė muziejininkė – skaitmenintoja Loreta Norvaišienė ir Etninės kultūros skyriaus vedėja Vida Rimkuvienė.

Atveriame liaudies meno fondą ir pristatome parodą „Liaudies meno turtai Žemaičių muziejuje „Alka“. Parodoje rodomi daiktai, rasti Telšių, Mažeikių, Sedos, Plungės rajonuose, kuriuose atsispindi tradicinė Žemaitijos simbolika, spalvos, raštai.
Moteris, prieš šimtą metų nėrusi kojines, pirštines ar nėrinius, siuvusi skiautinių kilimėlį, kasdieniniame daikte sukūrė ir grožį. Meistras, su šmaikščia šypsena lūpose, drožinėjęs ornamentus kultuvės, rankšluostinės, prieverpstės medyje, darė, kad būtų gražiau. Sunkėjantiems žingsniams paremti skirta lazda gebėjo būti graži. Koplytstulpio antkapio viršūnės kryžiumi kalvio plaktuko smūgiais paverstas geležies gabalas tapo gražus. Ir tikrai niekas neginčija Žemaitijos dievdirbių skulptūrėlių grožio.
Visi parodoje eksponuojami daiktai įgijo ne vien dešimtmečių jiems suteiktą vertę. Jie išlaikė ir daikto grožį, kuris stebina ir žavi mus šiandien.

Kretingos muziejaus rinkiniuose itin vertingas ir unikalus pajūrio krašto archeologinių radinių rinkinys. Muziejus didžiuojasi ir turtingomis dvarų kultūros meno kūrinių, liaudies meno, etnografijos objektų kolekcijomis. Įdomiausi, unikaliausi eksponatai lankytojams pristatomi muziejuje veikiančiose ekspozicijose, trumpalaikėse parodose, taip pat ir šioje virtualioje parodoje.

Virtualioje parodoje „Rokiškio grafų drabužiai ir aksesuarai“ pristatomi ne tik ekspozicijose, bet ir saugyklose esantys įdomiausi, vertingiausi Rokiškio didikams priklausiusios drabužių ir aprangos aksesuarų kolekcijos eksponatai. Tai ne tik drabužiai, bet ir atskiros jų dalys, marškiniai, kelnės, batai, lazdos, kojinės, diržai, rankinukai, papuošalai, kaspinai, sagos.

Žemaičių dailės muziejaus senųjų nuotraukų rinkinyje nemažą dalį sudaro fotografijos, kuriose įamžinti Plungės kunigaikščių Oginskių dvaro rūmai, šio daro šeimininkai Marija ir Mykolas Oginskiai, juose dirbę dvariškiai, dvaro rūmų muzikantai.

Gyvenamasis-prekybinis namas pastatytas pačioje XX a. pradžioje Kauno pakraštyje, vėliau perkeltas į Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelį. Tai originalių formų ir planinės struktūros pastatas, kuris išsiskiria pagrindinio fasado skaidymu, turtingu dekoru, įmantria durų ir vartų puošyba, langų forma bei jų sudalinimu, pritaikytu parduotuvės vitrinoms. Pastato patalpose yra įrengtos manufaktūros parduotuvės, siuvyklos ir audyklos ekspozicijos.

Virtualioje parodoje yra pateikiamos nuotraukos iš Rietavo Oginskių kultūros muziejaus rinkinių. Daugelyje jų įamžinti jau baigiantys sunykti Rietavo dvaro centriniai rūmai, šio dvaro buvę šeimininkai kunigaikščiai Oginskiai, dvaro orkestro muzikantai, tarnautojai.