Exhibits

Šioje parodoje yra trisdešimt šventųjų ir Lietuvos bei Lenkijos didikų portetų, skirtų susipažinti su šio menininko kūrybos technika bei religiniu ir istoriniu siužetu. Šio menininko kūryba aktuali ir šiomis dienomis. P. Smuglevičiaus portretams būdinga meistriška kompozicija, tikslus piešinys, aiški, apibendrinta forma, subtili šviesokaita. Dailininkas paliko didelį kiekį savo paveikslų, kurie prisideda prie Lietuvos kultūros ir visuomenės identiteto kūrimo.

Ši virtuali paroda skirta supažindinti žiūrovą su angelo motyvu, jo vaizdavimo įvairiapusiškumu lietuvių dailėje (tapybos, grafikos ir skulptūros kūriniuose).

Parodoje pateikiami XIX – XX amžiaus I pusės dailininkų – kūrėjų Vlado Eidukevičiaus (1-4, 8, 11, 16, 18, 24, 32 nuotr.), Prano Domšaičio (9-10 nuotr.) , Boleslovo Mykolo Rusecko (26, 31 nuotr.) bei kitų dailininkų darbai iš Lietuvos dailės muziejaus kolekcijų.

Rokiškio krašto muziejus – pirmasis muziejus Lietuvoje, įsikūręs dvare. Tai įvyko 1940 m. vasarą, iš Rokiškio pasitraukus grafams Pšezdzieckiams. Audringi to laikotarpio įvykiai privertė muziejininkus ne kartą palikti dvarą ir tik nuo 1952 m. čia įsikūrė nuolatinai.
Vertybės, sukauptos grafų ir buvusios dvare, nukentėjo per nacionalizaciją karo ir pokario metais. Tačiau muziejininkai sugebėjo nemenką jų dalį išsaugoti ir surinkti tai, kas buvo išblaškyta. Muziejaus rinkiniuose saugoma per 17000 fotografijų ir negatyvų, iš jų beveik 2000 – iš Rokiškio dvaro. Jos apima laikotarpį nuo XIX a. pab. iki 1940 m. Tai fotoateljė meistrų daryti Pšezdzieckių šeimos narių – Jono Pšezdzieckio, jo gražiosios žmonos kunigaikštytės Hermancijos Sapiegaitės, jų vaikų, giminaičių – atvaizdai. Jie daryti fotomeistrų įvairiuose miestuose: Varšuvoje, Vilniuje, Paryžiuje, Nicoje ir kt. Tačiau didžiąją fotografijų dalį sudaro pačių grafų fotografuotos.

Žemaičių muziejaus „Alka“ vykdyto projekto „Senosios grafikos perlai iš Žemaitijos dvarų paveldo“ tikslas – paroda, supažindinanti visuomenę su išskirtiniais senosios grafikos kūriniais iš Džiuginėnų, Pavandenės, Bukantės, Platelių, Lekemės, Šateikių, Kretingos, Švėkšnos ir nežinomų Žemaitijos dvarų. Tai įvairių Europos šalių autorių XVIII a. pab. – XIX a. litografijos, metalo raižiniai, oleografijos, fotograviūros. Istorine prasme ypač vertingos litografijos iš gydytojo, kolekcininko, kultūros veikėjo Jono Kazimiero Vilčinskio (1806–1885) albumų, kurie 1846–1881 m. buvo leidžiami Paryžiuje, Lemersjė spaustuvėje.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, parėmė Telšių rajono savivaldybė, AB „Žemaitijos pienas “, IĮ „Getija “, A. Baltmiškio firma „Spaudos lankas“. Projekto partneriai: Žemaičių dailės muziejus, Kretingos muziejus, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Renavo dvaro sodyba.
Parodą parengė projekto vadovė, Ikonografijos poskyrio vyr. muziejininkė Daiva Lukšienė

Virtuali paroda parengta Žemaičių muziejuje „Alka“ įgyvendinant projektą „Užkoduotas Platelių dvaro palikimas“. Parodoje pristatomi XIX a. pr. – XX a. I p. laikotarpio dvaro archyvo rašytinio ir ikonografinio palikimo fragmentai, bei vykdant projektą atlikti rankraštinio rinkinio vertimai iš prancūzų ir lenkų kalbų.
Projektą dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba, parėmė UAB „S. Jurkus ir partneriai“ ir MB „Greitas vertimas“.
Dėkojame projekto partneriams Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai ir jo darbuotojai Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojai Aldonai Kuprelytei, Prancūzijos-Lietuvos asociacijai ir jos atstovui istorikui M. Gilles Dutertre už suteiktą paramą vykdant projektą.
Projekto vadovė – Istorijos skyriaus vyr. muziejininkė Regina Bartkienė.

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas penkerių metų „Lietuvos muziejų kelio“ renginių ciklas sėkmingai tęsiamas ir 2016 m. daugelyje mūsų šalies muziejų – populiarinant Lietuvos dvarus ir juose sukauptas vertybes. Nuo gegužės mėnesio renginių ciklas persikėlė į Žemaitijos regioną. Prie Lietuvos muziejų asociacijos organizuojamo nacionalinio kultūros paveldo aktualinimo, kultūros ir meno sklaidos bei modernių muziejinių iniciatyvų edukacinio projekto „Lietuvos muziejų kelias“ šių metų temos „Dvarų kultūros atspindžiai“ plėtojimo prisijungė ir vienas reikšmingiausių dvarų materialinio paveldo saugotojų Lietuvoje – Žemaičių muziejus „Alka“. Čia 1940 metais iš nacionalizuotų Žemaitijos dvarų pateko tūkstančiai eksponatų: vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai, baldai, indai, audiniai, ikonografinė medžiaga, knygos, rankraščiai, dvarų žemių planai.
Didžioji dalis saugomų eksponatų ilgus metus buvo prastos būklės, netinkami eksponavimui. Padėtis ėmė keistis, kai per pastaruosius du dešimtmečius, nedideliais kiekiais (pagal finansines galimybes, daugiausia už projektams skirtas lėšas) Vilniaus P. Gudyno restauravimo centre buvo restauruotos meno ir istorinės vertybės iš Žemaitijos dvarų paveldo.
Parodoje eksponuojami 1992–2015 metais restauruoti tapyti paveikslai, datuojami XVII–XIX a., tai – grafų Broel-Pliaterių, Tiškevičių, Šuazelių-Gufjė, bajorų – Šukštų, Guževskių, Volmerių, Važinskių giminių atstovų, Prancūzijos karalių – Liudviko IV, Liudviko XV, Liudviko XVI, Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I sūnaus – Napoleono II ir nežinomų asmenų – moterų, vaikų portretai bei peizažai. Iš viso – 21 tapytas paveikslas iš Švėkšnos, Kretingos, Medingėnų, Platelių, Leonardpolio, Žebenkavo, Naujikų ir nežinomų Žemaitijos dvarų.
Parodą papildo nežinomo XX a. pradžios Lietuvos dailininko sudarytas grafų Pliaterių giminės genealoginis medis iš Švėkšnos dvaro.

Muziejuje sukauptas nemažas liturginės ir buitinės-dekoratyvinės tekstilės rinkinys, kurio fragmentus-miniatiūras pristatome šioje parodoje. Liturginės tekstilės forma ir puošyba siejasi su ypatinga, įvairiai interpretuojama simbolika, liturginiai elementai persipina su stilizuotais liaudiškais motyvais. Tekstilė puošta šventųjų atvaizdais, Eucharistiją simbolizuojančiais motyvais, abreviatūromis, hierogramomis. Iki XIX a. specialiai liturginiams rūbams skirtų audinių nebuvo. Liturginiai apdarai buvo siūdinami iš Europos ir Lietuvos manufaktūrose išaustų pasaulietiniams rūbams skirtų audinių: šilko, aksomo, brokato, damasto, plonos vilnos ir gelumbės. Vėliau pramoniniu būdu pradėta gaminti audinius, puoštus eucharistinių (kviečių varpų, vynuogių kekių), kitų simbolinę reikšmę turinčių augalų (rožių, lelijų), stilizuotų ornamentų su įkomponuotais kryželiais ir kitokiais motyvais. XX a. buitinė – dekoratyvinė tekstilė tai pavienių asmenų perduotos lovatiesės, kilimėliai, staltiesės, rankšluosčiai, pagalvėlės, užvalkalai, juostos, servetėlės bei nėriniai kamžoms, altorių užtiesalams dekoruoti.

Verpstė – tai drožinys, kurį vaikinas dovanodavo patinkančiai merginai su užuomina į piršlybas ir vestuves. Štai kodėl stengdavosi labai dailiai išmarginti, parodant rankos tvirtumą ir širdies šilumą.

2014 metais Žemaičių vyskupystės muziejų pasiekė vieno garsiausių Žemaičių muziejininkų Vito Valatkos jaunystėje surinkti įvairūs religiniai paveikslėliai.
Paveikslėlių rinkimo data 1945–1947 m. – sutampa su V. Valatkos mokslo laiku Telšiuose, kur tam tikrą laiką jis mokėsi ir Telšių kunigų seminarijoje. V. Valatkos aktyvi muziejinė veikla prasidėjo 1947 m. Tad galima manyti, kad šis abrozdėlių rinkinys yra viena pirmųjų muziejinio darbo apraiškų šio muziejininko kelyje.
Rinkinyje 74 paveikslėliai. Patys seniausi yra iš 19 a. vidurio. Tai litografiniai, rankomis spalvinti retų šventųjų – Margaritos Antiochietės, Karolio Boromiejaus, Wilhelmo atvaizdai. Jų autorius 19 a. viduryje, Prahoje kūręs Sigmundas Rudl. Išsiskiria šventojo Karolio Boromiejaus paveikslėlis, jis didesnio formato ir panašu, jog vėliau jo pakraščiai apklijuoti auksuotu ornamentu. Rinkinyje karpiniais puošti Prancūzijoje ir Vokietijoje, garsių 19 a. pabaigos leidėjų Buasson Label, Turgis et Fils, C. Mayers ir kt. leisti paveikslėliai. Kai kurie iš jų reverse turi rankraštinius įrašus su datomis ir vardais. Ypatingu karpinių subtilumu išsiskiria šv. Pranciškaus Ksavero atvaizdėlis.
Vis tik didžiają rinkinio dalį užima lituanistiniai paveikslėliai. Tai 19 a. pabaigoje, Krokuvoje leisti paveikslėliai su lietuviškais užrašais. Tarp jų ir Juozapo Angrabaičio „Šv. Cecilija“. Daugiausiai šioje grupėjė yra 20 a. I p. paveikslėlių: kai kurie su įrašais reversuose, maldomis: “Malda iš Mišiolo už atsivertimą pagonių“, „Malda į Švenč. Trejybę“ (Jurgis Matulaitis), „Jėzaus Širdies sargyba“, „Eucharistijos karžygys“. Kai kurie tarpukario Lietuvoje leisti paveikslėliai buvo naudoti ir vėliau, po karo, ką liudija rankraštiniai įrašai.
Parodą rengė vyr. muziejininkė Alma Būdvytienė, vyr. muziejininkė, bibliotekininkė Jurgita Gustytė-Ivinskienė.