Exhibits

Ši virtuali paroda skirta supažindinti žiūrovą su angelo motyvu, jo vaizdavimo įvairiapusiškumu lietuvių dailėje (tapybos, grafikos ir skulptūros kūriniuose).

Rokiškio krašto muziejus – pirmasis muziejus Lietuvoje, įsikūręs dvare. Tai įvyko 1940 m. vasarą, iš Rokiškio pasitraukus grafams Pšezdzieckiams. Audringi to laikotarpio įvykiai privertė muziejininkus ne kartą palikti dvarą ir tik nuo 1952 m. čia įsikūrė nuolatinai.
Vertybės, sukauptos grafų ir buvusios dvare, nukentėjo per nacionalizaciją karo ir pokario metais. Tačiau muziejininkai sugebėjo nemenką jų dalį išsaugoti ir surinkti tai, kas buvo išblaškyta. Muziejaus rinkiniuose saugoma per 17000 fotografijų ir negatyvų, iš jų beveik 2000 – iš Rokiškio dvaro. Jos apima laikotarpį nuo XIX a. pab. iki 1940 m. Tai fotoateljė meistrų daryti Pšezdzieckių šeimos narių – Jono Pšezdzieckio, jo gražiosios žmonos kunigaikštytės Hermancijos Sapiegaitės, jų vaikų, giminaičių – atvaizdai. Jie daryti fotomeistrų įvairiuose miestuose: Varšuvoje, Vilniuje, Paryžiuje, Nicoje ir kt. Tačiau didžiąją fotografijų dalį sudaro pačių grafų fotografuotos.

Kretingos muziejaus rinkiniuose itin vertingas ir unikalus pajūrio krašto archeologinių radinių rinkinys. Muziejus didžiuojasi ir turtingomis dvarų kultūros meno kūrinių, liaudies meno, etnografijos objektų kolekcijomis. Įdomiausi, unikaliausi eksponatai lankytojams pristatomi muziejuje veikiančiose ekspozicijose, trumpalaikėse parodose, taip pat ir šioje virtualioje parodoje.

Virtualioje parodoje „Rokiškio grafų drabužiai ir aksesuarai“ pristatomi ne tik ekspozicijose, bet ir saugyklose esantys įdomiausi, vertingiausi Rokiškio didikams priklausiusios drabužių ir aprangos aksesuarų kolekcijos eksponatai. Tai ne tik drabužiai, bet ir atskiros jų dalys, marškiniai, kelnės, batai, lazdos, kojinės, diržai, rankinukai, papuošalai, kaspinai, sagos.

Žemaičių dailės muziejaus senųjų nuotraukų rinkinyje nemažą dalį sudaro fotografijos, kuriose įamžinti Plungės kunigaikščių Oginskių dvaro rūmai, šio daro šeimininkai Marija ir Mykolas Oginskiai, juose dirbę dvariškiai, dvaro rūmų muzikantai.

Gyvenamasis-prekybinis namas pastatytas pačioje XX a. pradžioje Kauno pakraštyje, vėliau perkeltas į Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelį. Tai originalių formų ir planinės struktūros pastatas, kuris išsiskiria pagrindinio fasado skaidymu, turtingu dekoru, įmantria durų ir vartų puošyba, langų forma bei jų sudalinimu, pritaikytu parduotuvės vitrinoms. Pastato patalpose yra įrengtos manufaktūros parduotuvės, siuvyklos ir audyklos ekspozicijos.