Exhibits

Šiemet sukanka 130 metų, kai gimė viena iškiliausių XX a. Lietuvos muzikinio gyvenimo asmenybių – vargonininkas, chorvedys, kompozitorius, pedagogas Albinas Jasenauskas.
Visas Albino Jasenausko gyvenimas susijęs su muzika: pirmaisiais jo muzikos mokytojais buvo tėvas ir vyresnysis brolis, vėliau mokėsi Veiveriu mokytojų seminarijoje, kurioje buvo sustiprintas muzikos mokymas, studijavo Varšuvos muzikos institute, kur įgijo vargonininko ir dūdų orkestro vadovo diplomus.
Atkakliam, savo įsitikinimų neišduodančiam muzikui, ypač karo ir pokario metais, teko gyventi ir dirbti daugelyje vietovių: Marijampolėje, Varšuvoje, Kijeve, įvairiuose Žemaitijos miestuose (Telšiuose, Kuliuose, Viekšniuose, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje), dirbti vargonininku, chorvedžiu, pučiamųjų orkestrų vadovu, kariuomenės simfoninio orkestro vadovu, kapelmeisteriu, griežti smuiku simfoniniame orkestre, dėstyti dainavimą mokyklose, groti restoranuose ir begarsiame kine, ruošti dainų vakarus, statyti lietuviškas operetes, vaidinimus, koncertus, vadovauti moksleivių ir suaugusiųjų chorams, skudutininkams, solistams, organizuoti rajonines dainų šventes, kurti dainas chorams, skelbti straipsnius spaudoje muzikinio gyvenimo temomis.
Už aktyvią veiklą 1939 m. maestro buvo apdovanotas „Šaulių žvaigžde“. 1955 m. Albinui Jasenausui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.
Meilę muzikai paveldėjo ir maestro dukros Irena Jasenauskaitė–Dylevičienė ir Teresė Jasenauskaitė–Prižgintienė. Vaikaičiai, gyvenantys JAV, taip pat muzikai: Albinas Prižgintas – vargonų virtuozas, Viktoras Prižgintas – klarnetininkas.
„Gera muzika daro žmones geresniais. Tai dvasinis maistas“ – mėgo kartoti maestro, ir dosniai dalijo jį mūsų krašto žmonėms.

Virtualią parodą rengė skaitmenintoja Loreta Norvaišienė ir muziejininkė Marina Petrauskienė

2014 metais Žemaičių vyskupystės muziejų pasiekė vieno garsiausių Žemaičių muziejininkų Vito Valatkos jaunystėje surinkti įvairūs religiniai paveikslėliai.
Paveikslėlių rinkimo data 1945–1947 m. – sutampa su V. Valatkos mokslo laiku Telšiuose, kur tam tikrą laiką jis mokėsi ir Telšių kunigų seminarijoje. V. Valatkos aktyvi muziejinė veikla prasidėjo 1947 m. Tad galima manyti, kad šis abrozdėlių rinkinys yra viena pirmųjų muziejinio darbo apraiškų šio muziejininko kelyje.
Rinkinyje 74 paveikslėliai. Patys seniausi yra iš 19 a. vidurio. Tai litografiniai, rankomis spalvinti retų šventųjų – Margaritos Antiochietės, Karolio Boromiejaus, Wilhelmo atvaizdai. Jų autorius 19 a. viduryje, Prahoje kūręs Sigmundas Rudl. Išsiskiria šventojo Karolio Boromiejaus paveikslėlis, jis didesnio formato ir panašu, jog vėliau jo pakraščiai apklijuoti auksuotu ornamentu. Rinkinyje karpiniais puošti Prancūzijoje ir Vokietijoje, garsių 19 a. pabaigos leidėjų Buasson Label, Turgis et Fils, C. Mayers ir kt. leisti paveikslėliai. Kai kurie iš jų reverse turi rankraštinius įrašus su datomis ir vardais. Ypatingu karpinių subtilumu išsiskiria šv. Pranciškaus Ksavero atvaizdėlis.
Vis tik didžiają rinkinio dalį užima lituanistiniai paveikslėliai. Tai 19 a. pabaigoje, Krokuvoje leisti paveikslėliai su lietuviškais užrašais. Tarp jų ir Juozapo Angrabaičio „Šv. Cecilija“. Daugiausiai šioje grupėjė yra 20 a. I p. paveikslėlių: kai kurie su įrašais reversuose, maldomis: “Malda iš Mišiolo už atsivertimą pagonių“, „Malda į Švenč. Trejybę“ (Jurgis Matulaitis), „Jėzaus Širdies sargyba“, „Eucharistijos karžygys“. Kai kurie tarpukario Lietuvoje leisti paveikslėliai buvo naudoti ir vėliau, po karo, ką liudija rankraštiniai įrašai.
Parodą rengė vyr. muziejininkė Alma Būdvytienė, vyr. muziejininkė, bibliotekininkė Jurgita Gustytė-Ivinskienė.

Rankšluostinės lietuvio buityje paplito nuo XIX a. Tai dekoratyvinė, nesudėtingos konstrukcijos puošmena, kabinama ant galinės arba šoninės gyvenamosios patalpos sienos netoli stalo. Žemaičių muziejaus „Alka“ rankšluostinių kolekcijoje eksponatai iš Telšių, Plungės, Skuodo, Akmenės, Mažeikių ir Kelmės rajonų. 2015 m. Žemaičių muziejuje „Alka“ vykdant projektą, finansuojamą Lietuvos Kultūros tarybos lėšomis, „Skaitmenintas kultūros paveldas. Praeitis – ateičiai“, ypač daug dėmesio skirta Etninografinių regionų metams ir Žemaitiją atspindintiems paveldo objektams. Virtualią parodą „Rankšluostinės“ rengė muziejininkė – skaitmenintoja Loreta Norvaišienė ir Etninės kultūros skyriaus vedėja Vida Rimkuvienė.

Atveriame liaudies meno fondą ir pristatome parodą „Liaudies meno turtai Žemaičių muziejuje „Alka“. Parodoje rodomi daiktai, rasti Telšių, Mažeikių, Sedos, Plungės rajonuose, kuriuose atsispindi tradicinė Žemaitijos simbolika, spalvos, raštai.
Moteris, prieš šimtą metų nėrusi kojines, pirštines ar nėrinius, siuvusi skiautinių kilimėlį, kasdieniniame daikte sukūrė ir grožį. Meistras, su šmaikščia šypsena lūpose, drožinėjęs ornamentus kultuvės, rankšluostinės, prieverpstės medyje, darė, kad būtų gražiau. Sunkėjantiems žingsniams paremti skirta lazda gebėjo būti graži. Koplytstulpio antkapio viršūnės kryžiumi kalvio plaktuko smūgiais paverstas geležies gabalas tapo gražus. Ir tikrai niekas neginčija Žemaitijos dievdirbių skulptūrėlių grožio.
Visi parodoje eksponuojami daiktai įgijo ne vien dešimtmečių jiems suteiktą vertę. Jie išlaikė ir daikto grožį, kuris stebina ir žavi mus šiandien.

Šiemet sukanka 25 metai, kai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ ir paskelbė apie savo apsisprendimą būti laisviems ir nepriklausomiems.
Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomas menininkės, menotyrininkės, buvusios ilgametės Telšių dailės technikumo (dabar Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas) dėstytojos Adelės Genovaitės Zinkevičiūtės, aktyviai dalyvavusios Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Telšių skyriaus veikloje ir sukaupusios gausią 1988-1990 m. periodinių leidinių bei afišų kolekciją, rinkinys. Virtualioje parodoje publikuojama dalis šio rinkinio eksponatų.

Virtualioje parodoje pristatomi unikalūs eksponatai iš Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkinių. Telšiuose veikiantis muziejus – vienas iš turtingiausių ir seniausių Lietuvos periferijos muziejų. Jame sukaupti ir saugomi itin vertingi žemaičių krašto istorijos liudininkai – vertingos senųjų krašto dokumentų, rankraščių, nuotraukų, meno kūrinių, etnografinių objektų, archeologinių radinių kolekcijos ir daugelis kitų vertingų eksponatų.